Taupyklė @ Kur dingo pinigai? : Klaidžiojimas po finansų džiungles arba … ir protinga višta užpakalį išsidilgina

Geoterminis šildymas ir kiti malonumai

Užmačiau Delfyje komentarą, kuris iš praktikos kažkiek atsveria pardavėjų entuziazmą ir “garantijas”

“Turiu tą geoterminį jau keturis metus. 180 m2 namui vien tik elektros jis suryja virš 300 Lt. Sakytumėte nedaug, nes malkomis kūrenant tiek pat išeina. Tačiau man vien jo įrengimas ir patį įranga atsiėjo apie 60 000 Lt. Tad jei primest ant 10 metų, vien už įrangą per metus gaunasi 6000 Lt. Ir būtina kartą per metus (ir būtinai per tą pačią firmą) daryti techninę profilaktiką, kuri kainuoja apie 500 Lt. Plius, kad jie atvažiuoja dar sumokėt už kelionę (nes važiuoja iš Vilniaus į rajono miestą). Tai pati didžiausia klaida ir didžiausios beprasmės išlaidos mano namo statyboje. Be to, sistemos kompas gedo jau du kartus. Pirmą kartą per garantinį (su pykčiais, išsidirbinėjimais sutvarkė nemokamai), antrą kartą mokėjau virš 1200 Lt ir stipau visą savaitę, kol tvarkė (“nes daug klientų”). Gerai, kad tuomet lauke buvo apie minus 2-3, o ne apie minus 20-30 C.

Jūsų teisė manyti kitaip, bet pasakoju iš savo praktinės patirties. Lietuviškoms firmoms svarbu tik pinigus nulupti, prisireklamuoti, pritraukti “aukas”. Po to jau gali eit von. Nebeįdomus.”



9 responses to “Geoterminis šildymas ir kiti malonumai”

  1. Dainius says:

    Jau prieš 7 metus sakiau, kad geoterminė nėra nei pigesnė nei “žalesnė”, ypač, kai skysčiui varinėti po sistemą naudojama elektra iš šiluminės elektrinęs, kuri, savo ruožtu, kūrenama orimulsija iš Venesuelos :). Reikia, ko gero, stengtis statyti maksimaliai pasyvų namą, t.y., kad būtų pakankamai izoliuotas termiškai ir naudotų kuo mažiau energijos.
    Kažkur skaičiau, kad Rusijoje pastatė “aktyvų” namą – stogas ir masė kitų konstrukcijų iš saulės baterijų. Šis namas gali tiekti elektros energiją į skirstomuosius tinklus. Tik pora niuansų: namo kaina ~3.4 mln. Lt ir Rusijoje nėra galimybės tiekti elektros skirstomiesiems tinklams.

    • Dalius says:

      Orimulsijos Lietuvoje niekada normaliai nedegino. Buvo seniai seniai tik pabandyta. Dabar aplamai ten viską kinai nupirko. Iš žalios pusės žiūrint.. geotermija beveik žalia. Iš ekonominės… vis dar fiasko. Nors šiuo metu “geležies/įrengimo” kaina maždaug 2 kartus mažesnė nei straipsnyje minima (geoterminio šildymo iki šildymo sistemos).

      Saulė žinoma yra šaunu. Jau yra sukurti ir (beveik) gaminami saulės elementai įmontuoti į stiklą arba į apdailos medžiagas (lentelės namo išorei arba “laminatas” stogui). Bet tai kainuoja nesveikus pinigus. 1 mil. eurų dar nėra labai didelė suma.

      • taupykle says:

        Skaičiavau elementarų kolektorių vandeniui šildyti – atsipirkimas man 12+ metų (optimistinis variantas). Žaliosios technologijos gerai. Tik vakaruose daug kur jų kainą bent dalinai kompensuoja valstybė. Kai gerai pagalvoji, pakaktų nerinkti už remiamas idėjas PVM’o, va ir automatiškai pigesnis daiktas gaunasi.

  2. minas says:

    Pasyvus namas gerai, bet pasyvaus namo šildymui ekonomiškai labiausiai pagrįstas – šildymas elektra. Taip, kad niekur nepabėgsi. Malkomis kūrenti pasyvų namą tikrai keblu. Kaminas yra didelis šalčio tiltelis, kamino padas irgi šalčio tiltelis (kieto kuro šildymo sistemos įrengimas blogina namo energijos taupymo parametrus), pasyviam namui pritaikyti mažo galingumo brangūs pečiukai – ekonomiškai neatsiperkanti investicija.

    Atsinaujinantčių šaltinių, pagrinde saulės energijos panaudojimas atsipeka tik su savadarbia įranga (bačka ant stogo vasaros metu, kaip kad Graikijoj), arba subsidijuojant.

    Geoterminis iš tikrųjų labai geras išradimas. Bėda ta, kad truputį didesnio galingumo “šaldytuvas” parduodamas už kosminio laivo kainą. Primetu, kad geoterminio įrenginio kaina turėtų suktis apie 2000-6000 Lt. Tikrai jo savikaina daugiau neverta, o su tokia įrenginio kaina, tai tikrai labai konkurencingas įrenginys. Deje, kol rykliai komersantai neprisikimš kišenių vargšų lietuvaičių pinigais, ir Lietuvoje nebus pradėti pardavinėti Kiniški analogai, tol šis pirkinys ekonomiškai nepagrystas.

    Dar didelė bėda, kad geoterminio šildymo sistemų mazgus gamina mažas kiekis gamintojų, priešingai nei šaldytuvus. Tai pakankamai nepaklausi prekė. Kol negamina dideliais mastais, tol kaina nekrenta, o kol kaina nekrenta, tai nepaklausi prekė, kaip ir užburtas ratas. Tikrai esu įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada koks “samsungas”, “philipsas” ar dar koks didesnis gamintojas pradės pigiai štampuoti geoterminių šilumos siurblių kompresorius, tada situacija pasikeis kardinaliai.

    • Kęstutis M. says:

      Na, aš bijočiau kinietišką kokybę užkasti sklype po žemėm. O tai paskui susitvarkius gerbūvį gali būt rimtų bėdų jei kur prakiurtų. Čia kalbu apie ta per sklypą išklojamą vamzdelį, kai nukasamas nemažas žemės kiekis.

      Užsienyje, įtariu, nemažai kur kompensuoja “žalių” technologijų įsirengimą. Nors esu skaitęs analizę, kad visos tos “žalios” technologijos visai nebe žalios kai suskaičiuoji sąnaudas ir taršą joms pagaminti.

      • minas says:

        Tai kad po žemėm kasama ne kinietiška kokybė :). Aš dabar kaip tik vykdau statybas, ir planuose numatęs geoterminį šildymą, tai vedžiodamas visas komunikacijas po grindimis žadu kieme pravedžioti vamzdį ir įvesti jį į namus. Namo šilumos nuostolius apsiskaičiavau, planuojamas šilumos poreikis su vandens pašildymu ~3-4kW, žinodamas reikalingą šildymo galingumą apsiskaičiavau reikiamą pakasti vamzdžio ilgį. Problema ta, kad sunkiai šiais laikais surasi tokio mažo galingumo kokio man reikia šilumos siurblį. Vamzdis bus gal ir nekinietiškas. Šilumos siurblį statysiu tik suradęs man tinkamos kainos egzempliorių, po metų kitų, bet kai statysiu nereikės rausti jau sutvarkyto gerbūvio. Šilumos siurblys yra tiktai tas aparatas statomas namuose, tad bijant, kad kinietiškas įrenginys gali sugesti, reikėtų jaudintis, tik dėl namuose stovinčio įrenginio.

  3. Laminatas says:

    O kiek laiko gali laikyti tie geoterminio šildymo įrenginiai? Nejaugi tik 10 metų?
    Manau reikėjo anksčiau paskaičiuoti visą savikainą vienam mėnesiui ir priimti ekonomiškiausią sprendimą, bet…taip sakant – šaukštai po pietų 🙂 bet ačiū, kad patirtimi pasidalinai.

  4. minas says:

    Pardavėjai sako, kad jų resursas gali siekti iki 40 metų.

  5. Arturas says:

    Autoriui:
    Kokio gamintojo ŠS?
    Kokia firma atlieka technini aptarnavima?

    Yra toks dalykas kaip draudimas gali namie viena nekilnojama daikta apdrausti nuo visko. Draudimo kaina 600-700Lt. Apsidraudi ir rami galva.

    Garantinis tai tik del akiu. Bent Viessmann netaiko garantijos el. plokstems. Tai jos gali pareit ir nuo itampu svyravimu.
    Apie brendiniu ploksciu kainas net nenoriu pagalvot, namo draudimas iseitu pigiau…

    Del aptarnavimo. Atsidarai blekas du kartus per metus pries ir po sildymo sezono. Pasiziuri ar nera nuotekiu, gliukolio, vandens, pasitikrini slegius lauko ir namo konturuose. Pasiziuri lauko konturo temperaturas per visus metus jei delta iki 3laipsniu, tai viskas OK. Ka dar daro tech aptarnavimo zmogus tai pravalo lauko konturo filtriuka, bei pasiziuri gliukolio koncentracija. Viskas. Spreskit patyt ar sie darbai verti 500Lt?

    p.s skaiciau paskutini straipsni apie boileri, nustebau kad vandeni sildai elektra. Sutaupytum su ŠŠ bent 3-3.7 kartai tai tikrai.

Leave a Reply to taupykle Cancel reply

Your email address will not be published.

Subscribe: rss | email | twitter | +