Juodos dienos atsargų dydis – mažais žingsneliais į priekį.
Skaitant įvairius asmeninių finansų rašinius kyla minčių apie taupymą, kiek pinigų reiktų atsidėti bei pirkimą skolon.
Dalis rašančiųjų skaičiuoja pagal uždirbamų pinigų kiekį. Mano nuomone, toks skaičiavimas tinka tik tuomet, kai tų pajamų yra daugiau nei išlaidų ir jos stabilios.
Praktiškai reikia gyventi pagal pajamas, o tai reiškia, kad stengiantis išlaidos pajamų viršyti neturėtų. Apie greitų kreditų pelkę esu rašęs čia.
Juodos dienos fondui atsidėjėjimus siūloma daryti tokius, kad užtektų pinigų išgyventi bent 6 mėnesius netekus pajamų. Savo mėnesio pinigų poreikį galite sužinoti KURdingoPINIGAI.lt . Vėlgi, greitai sukaupti tokią sumą – nelabai realu, nes pagal žemiau esančio pavyzdžio skaičiavimus reikia minimum 18,000 litų.
Sakykim šeimos mėnesio išlaidos įskaitant paskolą – 3,000 litų. O pajamos: 1,200 + 2,300 litų. Mėnesio pabaigoje likutis turėtų būti +500 litų. Atidedant jį taupymui per metus turėtų gautis apie 6,000 litų + palūkanos, kas sudaro šeimos 2 mėnesių pinigų poreikį. Mažoka.
Galima skaičiuoti ir kiek kitaip: sakykim, darbą prarastų vienas šeimos narys. Pirmuoju atveju – neigiamas balansas (-700 litų), antruoju (-1,800 litų).
Šis skaičiavimas tinka, jei kuriam nors iš šeimos dirbančiųjų gresia prarasti darbą.
Pirmuoju atveju sukauptų 6000 litų atsargų užtektų 8,5 mėnesio, kad pajamų netekimas stipriai nepaveiktų šeimos išlaidų. Antruoju atveju – apie 3 mėnesius ir 10 dienų. Realiai šie skaičiavimai nėra visiškai tikslūs, nes praradus darbą įsijugia (bent jau turėtų) rimtas taupymo režimas, dėl ko sukaupto juodos dienos fondo turėtų užtekti ilgiau.
Išvada: KURdingoPINIGAI.lt pagalba sužinojus savo šeimos mėnesio pinigų poreikį galima susiskaičiuoti sumą, kurios turėjimas palengvintų sunkesnius laikus. Šią sumą, gerokai pasistengus, įmanoma sukaupti per metus. Ir ji mažesnė, nes skaičiuojamas tik būsimas pinigų trūkumas kurį reiktų kompensuoti negerovės laikotarpiu.
Naudojatės šaldikliu namuose? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!!
Šį įrašą rašau kaip pradedantis ir dar visai žalias šaldiklio savininkas. Tikiuosi papildyti asmenine patirtimi bėgant laikui.
——————————————————-
Ar naudojate savo šaldiklį kam nors daugiau nei koldūnams ir ledo kubeliams susidėti?
Jau kuris laikas domiuosi maisto šaldymo galimybėmis, pagrinde dėl galimybės pigiau pirkti sezoninius vaisius ir daržoves ir juos šaldyti. Trintos braškės žiemą yra gerai!
To pasekoje nukoviau Liebherr A++ energijos klasės šaldiklį už 650 litų iš “buitinės technikos su transportavimo defektais” tipo parduotuvės.
Vienintelė baimė: kas nors paliks atviras šaldiklio duris ir viskas ištirps. Arba VST visai dienai išjungs elektrą. Tam radau patarimą užšaldyti ledo maišelį, kuris veiktų kaip papildomas šaldytojas dingus elektrai.
Kam planuoju naudoti šaldiklį: užsipirkti didesnius kiekius šaldomų produktų sezono pike (braškės, mėlynės, kitos uogos ir daržovės), ar kitų produktų, kai jiems siūloma didelės nuolaidos. Tikiuosi, kad tai sutaupys nemažai laiko ir kuro, nes turint atsargų rečiau teks važinėt ir klaidžiot prekybcentriuose.
Keletas patarimų kaip efektyviai išnaudoti šaldiklį ir gaut naudos
Staigus užšaldymas – kai reikia užšaldyti tešlą, kad gabalai nesuliptų – tereikia sudėti ant kepimo popieriaus ir įdėti pusvalandžiui į šaldiklį. Po to viską galima perdėti į plastikinius šaldymo maišelius.
Šaldykite bananus – bananai toks jau daiktas – jei nesuvalgai, genda greitai. Pasirodo, juos išeina užšaldyti ir vėliau naudoti kepiniams ar valgyti.
Ledo kubelių indeliai – maži minkšto ar skysto maisto (kūdikių maistelis, sultys ir pan.) gerai šaldosi ledo kubelių formose. Sušalus juos galima iškratyti ir perdėti į šaldymo maišus.
Iš kriaukšlių išeina neblogi trinti džiuvėsiai.
Paruoškite daugiau maisto iš anksto – kam ruošti tešlą triskart, jei galite paruošti trigubai daugiau tešlos vieną kartą ir likutį užšaldyti?
Išnaudokite derliaus metą – kai tik nuimate derlių sode, sodyboje, ūkyje, ar narsiai šturmuojate turgaus prekystalius, metas šaldyti.
========================
Dar keletas idėjų
= Kuo šaldiklis pilnesnis, tuo mažiau jam reikia dirbti. Kai produktai jau sušalę, jie patys iš savęs atiduoda šaltį ir taip padeda palaikyti žemą temperatūrą viduje. Jei šaldiklis nepilnas, galima pripilti plastikines talpas (kad ir nuo pieno) vandens, tik būtina nepilti pilnų, nes vanduo virsdamas ledu plečiasi. Šias talpas sudėti į tarpus. Dingus elektrai, temperatūra laikysis žymiai ilgiau, o kritiniu atveju namie bus vandens atsargų. Čia gal gresia tik užliejamų Nemuno pievų kaimų gyventojams, bet maža kas …
= Šaldikliui geriausia patalpoje su mažiausiais temperatūrų svyravimais. Jei vasarą patalpoje karšta, o žiemą šalta, gali išaugti energijos sąnaudos ir sutrumpėti pačio šaldiklio gyvavimo laikas.
= Šaldyti reikia orui nelaidžiuose maišeliuose ar dėžutėse. Maišelių nebrangiai galite pirkti prekybcentriuose skyriuje kuriame yra ir kepimo popierius, puodai ir pan.
Papildomos nuorodos:
1. Daržovių šaldymo vadovas
2. Produktų šaldymo ir atšildymo pliusai ir minusai
3. SuperMama.lt forumas: Produktų, patiekalų šaldymas