Taupyklė @ Kur dingo pinigai? : Klaidžiojimas po finansų džiungles arba … ir protinga višta užpakalį išsidilgina

Nuotrauka Chris Rugger @ Flickr

Perskaičiau viename dienraštyje kaip vienas graikų “pensininkas” virkavo dėl negandų. Išėjęs ankstyvon  pensijon, matyt už didžius nuopelnus, pensijos tegauna 4100 ltl. Čia jis vienas, apie bendras šeimos pajamas nutylima. Graikas skundžiasi negalintis išgyventi.

Pavasarį teko pabuvoti Rodose, vienoje iš Graikijos? salų. Rašau su klaustuku. Beveik 400 metų prabuvusi Otomanų imperijos sudėtyje, nebelabai aišku, kiek ten graikiško, kiek turkiško ar kitokio paveldo. Nes ir vieni ir kiti nesibodėdami griovė, perstatinėjo ir perrašinėjo istoriją.

Pats senovinis Rodoso miestas labai gražus, tik akivaizdžiai trūksta švaros ir tvarkos. Vietomis jauti, kad dauguma vietų tėra “tourist trap” arba spąstai turistams. Tas pats muilas su alyvuogų aliejumi, toks pačios kempinės ir kičas.

Nustebau dėl minėto graiko virkavimų. Vardinu savo argumentus:

• Klimatas – pasaka, o ne oras. Šilta, saulėta, šildymo sezonas praktiškai neegzistuoja. Lyginant su Lietuva, didelė dalis namų ūkio išlaidų atkrenta.
• Karštas vanduo. Namo be bačkos, kurioje ant stogo kaista vanduo, neteko matyti. Pašildymas kainuoja centus, t.y. tiek kiek elektros sunaudoja siurblys pripumpuot šalto vandens į bačką ant stogo.Dar % išlaidų išgaruoja.
• Derlius. Italai giriasi, kad yra javų rūšių, prie Neapolio duodančių iki 4 derlių grūdų per metus. Graikai, būdami toje pačioje klimatinėje zonoje, neturėtų labai atsilikti. Tiesa, ant tų pusplikių uolų kebloka ką nors auginti. Plantacijose mačiau krūvas pūvančių apelsinų.Nors panašu, kad pačioje saloje graikai ir augina ir gamina, bet visų kavinių/restoranų iškabos absoliučiai vienodos. Mėsgalis + trys salotos lapai + pusė pomidoro + gruzdintos bulvytės. Toks jausmas, kad viską bogina iš Turkijos konteineriais kaip šaldytą maistą.
• Turistų srautai – 2010 metais graikai sulaukė virš 15.000.000 turistų iš kitų šalių. Perspjovė net Egiptą, sulaukusį kiek daugiau nei 11 milijonų. Tailandą, labai populiarų atostogoms, net ir tą aplenkė. Turistai = pinigai. Plius sezonas ne lietuviški trys mėnesiai, o sakyčiau bent cieli 6.
• Transportas – itin populiarūs motoroleriai, nes gatvės siauros. Kurui išleidžiama mažiau. Nebent pasikink irgi labai mėgstamą mercedess benz, dydžio sulig mažu tanklaiviu.
• Mokesčiai. Nori įžeist graiką – paprašyk kasos čekio. Kasos aparatas stovi – o jame praėjusį dešimtmetį menanti juosta. Absoliučiai niekur negavom kasos čekio. Mokesčius mokėti ten negarbė. Va tai tau į kišenę dar kokie 20% PVM’o.
• Protu nesuvokiama ES parama. Pavyzdys: “Didingas Lindos akropolis restauruojamas ES (90%) ir graikijos vyriausybės (10%)”. Per šį laikotarpį pastatyta (ne atstatyta ar restauruota) 95% Lindoso akropolio. Gaunasi 1 originalus akmuo iš 20 dabar sudėtų. Taip visa jų “autentika” pradeda kelti įtarimą.
• Dar labiau protu nesuvokiama ES parama. Pavyzdys: visur Rodoso saloje (templierių gatvėje, Lindoso akropolyje) pastoviai minima štai kas: 1922 italai atėmė Rodosą iš Otomanų/turkų. Ėmė kapitaliai griaut ką anie buvo pastatę, perstatę, pakeitę. Italai tai darė ojojoi kaip blogai, na, blogiau tiesiog nebūna. Cementavo cementu, kolonos kreivai stovėjo ir pan. Tad 1990 metais graikai išsikaulino krūvą pinigų iš ES viso to gėrio perdarymui. Metant tai, kas liko nuo turkų ir perdarant tai, kad darė italai. Bėda ta, kad tie pinigai baigėsi. Tai 2008 metais ES dar davė sočiai pinigų antram raundui. Pirmą kart nepavyko, gal antrą kartą pavyks.
• Darbo laikas. Per 6 valandas kiek maklinėjom po minėtą akropolį, restauratoriai dirbo max 2 valandas. Toliau – nesibaigianti siesta.
• Maisto kainos – šiek tiek didesnės nei Lietuvoje. Tiesa, buvau turistiniame mieste, kur kainos belenkaip iškreiptos, o supermarketų tiesiog nėra, arba jie užmiestyje ir sunkiai pasiekiami pėsčiomis. Žinant kur ir ką pirkt, įtariu ne brangiau nei Lietuvoje.

Netvarkos pilna visur. Dar kur turistinė/paradinė pusė, prisimerkus galima nepastebėti. Bet jei išeit iš senamieščio pramoninio uosto link – šiurpu.

Net ir pačiam senamiestyje – užlipi ant gynybinės pilies sienos – o ten šabakštynai 1 – 1,5 m. aukščio. Viduryje pagrindinio turistinio objekto ir traukos centro.

Įtariu, kad dalis graikijos salų pateko į turizmo prakeiksmą: turistai atvažiuoja pažiūrėt kad ir senųjų žvejų kaimelių, o žvejams žymiai labiau apsimoka nuomot kambarius turistams, o ne žvejot. Unikalumas sunyksta, turistų srautai menksta, žvejai žvejot nebemoka.

Apie graikus susidariau šiaip sau įspūdį – netvarkingi slunkiai. Jei ir pasikrutins, tai vos vos ir už diiidelį atlygį. Susipažinus su šalimi ir kultūra galgi šis požiūris pasikeistų.

Betgivisgitačiau, gamta graži. Istorija, kiek jos originalios belikę – kvapą gniaužia. Siaurutės senamieščio gatvelės ir klaidūs labirintai – kaip iš nuotykių romanų nusileidę. Drugelių slėniui dar buvo per anksti.

Taupymas ir pirkimas skolon – mano požiūris.

Asmeninių finansų patarimuose pabrėžiama – jei labai nori įsigyti kokį daiktą ar paslaugą, pakentėk – nes impulsyvus pirkimas yra prekybininkų laimė, o pirkėjo apsigavimas. Prieš tai reiktų bent porai dienų palikti pirkimą “ramybėje” ir bent jau išsimiegoti, nes  “rytas už vakarą protingesnis”. Realiai pravartu dar ir į kainynus internete žvilgtelėti, gal užsienyje ta pati prekė pigiau . Tiems, kas prieštarauja, kad Lietuvoje bent jau garantinį aptarnavimą gali gauti – istorija apie pirkinio iš BMS garantiją, kai to BMS kaip ir nebėra.

Kartais, kai pritrūksta pinigų ką nors įsigyti, kyla pagunda pasiskolinti. Tai įrodo klestinčios trumpalaikių kreditų teikimo bendrovės, kurių reklamomis pražydo televizijos programos.

Taigi, kiek reiktų turėti sutaupius grynųjų prieš skolinantis pirkiniui?

Mano asmenine nuomone (o aš nesu finansų ekspertas, tad čia tik mano padūmojimai) – ne mažiau 50% grynais atskaičius santaupas juodos dienos fonde. T.y. palikus juodos dienos pinigus neliestus, ir papildomai sutaupius bent pusę pirkinio sumos – realu pradėt galvot apie skolinimąsi. Kodėl čia taip sumąsčiau? Ogi saugiau yra gyventi turint finansinių atsargų, kai jų prisireikia. Be to, jei žmogus sugebėjo uždirbt ir sutaupyt pusę sumos, realu, kad ir kitą pusę sumos su palūkanomis sugebės grąžinti. Dideliam pirkiniui šį % galbūt galima sumažinti kokiais 10%. Didesnė pradinė nuosava investicija – mažesnis įsipareigojimas bankui, mažesnė rizika, mažesnis ir spaudimas.

Pasaulio  praktika rodo, kad vedami godumo (kam tas užstatas ir pajamos, “jamk” paskolą, o riziką mes perparduosim) bankai sugeba sukelti nemenkus tarptautinius finansinius drebėjimus. Arba visišką finansų sistemos subombardavimą, kaip kad nutiko Islandijai.

Be to – paskola iš padoresnio banko, o ne iš greitų kreditų bendrovės. Jei bankas neduoda – vadinasi, reiktų susimąstyti. Blogybė yra ilgalaikės paskolos palūkanas dengti kita trumpalaike paskola aka vartojimo kreditu.