Taupyklė @ Kur dingo pinigai? : Klaidžiojimas po finansų džiungles arba … ir protinga višta užpakalį išsidilgina

Taupymas ir juodos dienos fondo dydis

Juodos dienos atsargų dydis – mažais žingsneliais į priekį.

Skaitant įvairius asmeninių finansų rašinius kyla minčių apie taupymą, kiek pinigų reiktų atsidėti bei pirkimą skolon.

Dalis rašančiųjų skaičiuoja pagal uždirbamų pinigų kiekį. Mano nuomone, toks skaičiavimas tinka tik tuomet, kai tų pajamų yra daugiau nei išlaidų ir jos stabilios.

Praktiškai reikia gyventi pagal pajamas, o tai reiškia, kad stengiantis išlaidos pajamų viršyti neturėtų. Apie greitų kreditų pelkę esu rašęs čia.

Juodos dienos fondui atsidėjėjimus siūloma daryti tokius, kad užtektų pinigų išgyventi bent 6 mėnesius netekus pajamų. Savo mėnesio pinigų poreikį galite sužinoti KURdingoPINIGAI.lt . Vėlgi, greitai sukaupti tokią sumą – nelabai realu, nes pagal žemiau esančio pavyzdžio skaičiavimus reikia minimum 18,000 litų.

Sakykim šeimos mėnesio išlaidos įskaitant paskolą – 3,000 litų. O pajamos: 1,200 + 2,300 litų. Mėnesio pabaigoje likutis turėtų būti +500 litų. Atidedant jį taupymui per metus turėtų gautis apie 6,000 litų + palūkanos, kas sudaro šeimos 2 mėnesių pinigų poreikį. Mažoka.

Galima skaičiuoti ir kiek kitaip: sakykim, darbą prarastų vienas šeimos narys. Pirmuoju atveju – neigiamas balansas (-700 litų), antruoju (-1,800 litų).
Šis skaičiavimas tinka, jei kuriam nors iš šeimos dirbančiųjų gresia prarasti darbą.

Pirmuoju atveju sukauptų 6000 litų atsargų užtektų 8,5 mėnesio, kad pajamų netekimas stipriai nepaveiktų  šeimos išlaidų. Antruoju atveju – apie 3 mėnesius ir 10 dienų. Realiai šie skaičiavimai nėra visiškai tikslūs, nes praradus darbą įsijugia (bent jau turėtų) rimtas taupymo režimas, dėl ko sukaupto juodos dienos fondo turėtų užtekti ilgiau.

Išvada: KURdingoPINIGAI.lt pagalba sužinojus savo šeimos mėnesio pinigų poreikį galima susiskaičiuoti sumą, kurios turėjimas palengvintų sunkesnius laikus. Šią sumą, gerokai pasistengus, įmanoma sukaupti per metus. Ir ji mažesnė, nes skaičiuojamas tik būsimas pinigų trūkumas kurį reiktų kompensuoti negerovės laikotarpiu.


See all posts »

Greiti kreditai SMS’u ir 1000% metinių palūkanų

Radau straipsnį Delfyje, kurį noriu parodyti.

Pasirodo Sekundės banko tipo “verslininkai” nesnaudžia ir vis mezga tinklus lengvatikiams gaudyti. 1000% metinių palūkanų už trumpalaikį kreditą… Pasiskolinai 100 litų – ponuli prašom grąžinti visą 1,000 lietuviškųjų.

Gal ir nebūtų pikta = “taip kvailiams ir reikia”. Visgibetgitačiau, pacituosiu Vilmantą Midvikį “Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos” vadovą: „Klientui, kuris skolinasi trumpam terminui, nereikia žinoti metinių palūkanų normos, jam svarbu, kiek skola kainuos už konkretų laiką, todėl mes pateikiame ne procentus, o konkrečią sumą“.  Beigi Pranciškaus Gerulio(Vartojimo kreditų asociacija) mintys, kad “mūsų asociacijai priklausančios bendrovės dirba kaip finansinės institucijos ir vadovaujasi finansų įstaigų įstatymu bei kitais teisės aktais“.

Trumpai tariant – kam sakyt tiesą, jei galima nesakyt ir trukdo lupikavimui. Ir darom ką norim, kol įstatymas netobulas. O vat jau skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.

Keista ir Lietuvos Banko reakcija – skėsčioja rankomis ir atsimušinėja priekaištus įstatymu rinkiniu. O algas gauna ir stengtis nereikia – ypač po Delfio užuominos, kad estai staigiai ir gan protingai sutvarkė šią problemą.

Jau kurį laiką pastebiu panašių “pinigai vakare, kėdės iš ryto” tipo kontorų plėtrą ir klestėjimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, įvairių “tikiu jums tikrai praverstų 5000 litų” per TV. O taisyklės surašytos milimetro raidėmis juodu šriftu ant juodo popieriaus ala “laimi daugiausiai kartų per parą paskambinęs žmogus, skambučio kaina 5 litai”. Visokios  valstybinės PR (pinigų rijimo) tarnybos tame nemato problemos.

Vien jau faktas, kad lietuviai skolinasi greitus mikro kreditus sufleruoja išvadą, kad nė vienas iš jų neturi net minimaliai sukaupęs juodai dienai. Tai yra labai pavojingas dalykas, kadangi net mažiausias gyvenimo krestelėjimas gali įtraukti į nesibaigiantį skolų verpetą.

Apie mažus žingsnius pradedant kaupti juodai dienai ir lėtą bridimą iš skolų esu rašęs čia – rašinyje apie taupuoklį-patarėją Dave Ramsey.


See all posts »

Kiek pinigų juodai dienai reiktų turėti krizės metu?

Turbūt teko girdėti, kad reiktų turėti 3-6 mėnesių pajamų dydžio sumą atsidėjus kaip santaupas “juodai dienai”. Stebint visokių “imk staigiai 100 ltl sms’u*” suklestėjimą, panašu, kad tokios sumos daugeliui – sunkiai pasiekiama svajonė.

Mano pamąstymai šia tema:

Daug kur pabrėžiama, kad reiktų juodai dienai sutaupyti bent 10% šeimos METINIŲ pajamų. Tačiau ši suma nesiekia norimo 3-6 mėnesių dydžio ir jos vargu ar užteks, kai prisireiks. Šis variantas galbūt tinka stabilias pajamas gaunantiems, kuriems negresia darbo praradimas.
Tačiau man, kurio alga pastaruoju metu priklausė nuo autorinių sutarčių, šią kartelę tektų kilstelti iki 20%. Nes autorinės sutartys – įnoringų mūzų prižiūrimos 🙂
Jei gresia atleidimas iš darbo – pats laikas įjungti rankinį stabdį ir pasistengti sukaupti 40% šeimos metinių pajamų dydžio sumą. Tai sudarytų nepilnų 5 mėnesių pajamų sumą.

Tokia sukaupta suma būtinas minimumas. Katastrofinėms situacijoms patariama turėti dar bent dukart tiek staigiai parduodamo turto. Nežinau, kiek tai realu dabartinėje Lietuvos situacijoje, bet tikiuosi nešiojamo kompiuterio niekad neteks parduot anksčiau nei šis atitarnaus savo laiką.

Aš, asmeniškai, 3-6 mėnesių periodą pratęsčiau iki 3-12 mėnesių, priklausomai nuo to, kiek lengvai galima susirasti tokį patį ar panašų darbą.


See all posts »

Subscribe: rss | email | twitter | +