Taupyklė @ Kur dingo pinigai? : Klaidžiojimas po finansų džiungles arba … ir protinga višta užpakalį išsidilgina

Pirkimas skolon ir santaupos

Taupymas ir pirkimas skolon – mano požiūris.

Asmeninių finansų patarimuose pabrėžiama – jei labai nori įsigyti kokį daiktą ar paslaugą, pakentėk – nes impulsyvus pirkimas yra prekybininkų laimė, o pirkėjo apsigavimas. Prieš tai reiktų bent porai dienų palikti pirkimą “ramybėje” ir bent jau išsimiegoti, nes  “rytas už vakarą protingesnis”. Realiai pravartu dar ir į kainynus internete žvilgtelėti, gal užsienyje ta pati prekė pigiau . Tiems, kas prieštarauja, kad Lietuvoje bent jau garantinį aptarnavimą gali gauti – istorija apie pirkinio iš BMS garantiją, kai to BMS kaip ir nebėra.

Kartais, kai pritrūksta pinigų ką nors įsigyti, kyla pagunda pasiskolinti. Tai įrodo klestinčios trumpalaikių kreditų teikimo bendrovės, kurių reklamomis pražydo televizijos programos.

Taigi, kiek reiktų turėti sutaupius grynųjų prieš skolinantis pirkiniui?

Mano asmenine nuomone (o aš nesu finansų ekspertas, tad čia tik mano padūmojimai) – ne mažiau 50% grynais atskaičius santaupas juodos dienos fonde. T.y. palikus juodos dienos pinigus neliestus, ir papildomai sutaupius bent pusę pirkinio sumosrealu pradėt galvot apie skolinimąsi. Kodėl čia taip sumąsčiau? Ogi saugiau yra gyventi turint finansinių atsargų, kai jų prisireikia. Be to, jei žmogus sugebėjo uždirbt ir sutaupyt pusę sumos, realu, kad ir kitą pusę sumos su palūkanomis sugebės grąžinti. Dideliam pirkiniui šį % galbūt galima sumažinti kokiais 10%. Didesnė pradinė nuosava investicija – mažesnis įsipareigojimas bankui, mažesnė rizika, mažesnis ir spaudimas.

Pasaulio  praktika rodo, kad vedami godumo (kam tas užstatas ir pajamos, “jamk” paskolą, o riziką mes perparduosim) bankai sugeba sukelti nemenkus tarptautinius finansinius drebėjimus. Arba visišką finansų sistemos subombardavimą, kaip kad nutiko Islandijai.

Be to – paskola iš padoresnio banko, o ne iš greitų kreditų bendrovės. Jei bankas neduoda – vadinasi, reiktų susimąstyti. Blogybė yra ilgalaikės paskolos palūkanas dengti kita trumpalaike paskola aka vartojimo kreditu.


See all posts »

Nezinau.lt :: Kiek permokėti už lietuviškumą?

Nezinau.lt paskelbė įdomų įrašą: kiek permokėti už lietuviškumą…

Gal ne visai korektiškai: mano nuomone, turėtų būti “kiek primokėti už nelietuvišką daiktą lietuvių prekybininkams”. Nes diskutuojama ne apie Lietuvoje gamintas prekes, o apie importuotojus ir jų antkainius.

Pagrindinės mintys: 1. iš užsienio neretai pirkti ir geriau ir pigiau (tik kaip tuomet su garantiniu, ar neatsisuks lazda antru galu?) 2. Lietuviški antkainiai – neretai įspūdingi. 3. Ar pirkdamas užsienyje kasi duobę Lietuvos tiekėjams/pardavėjams?

Žinau, kad viena stambus statybinių/ūkinių/namų etc. prekių parduotuvių tinklas sugeba tiekėjo prekės kainą (2 litai) pakelt iki 8,5 lito.

Rekomenduoju perskaityti. Komentarai po įrašu ne mažiau įdomus ir vertingi.  Įrašas čia.

Į temą: pasitikrinti kiek kainuotų prekės nupirkimas ir pristatymas iki durų Lietuvoje galite čia: www.PirkUK.lt


See all posts »

PirkUK.lt arba žvėriškas Lietuvos prekeivių apetitas

logo-small

Beklaidžiodamas internete užtikau naujovę – PirkUK.lt svetainę. Kiek anksčiau teko matyti kažką panašaus KainuRojus.lt . Deja, pastaroji svetaine nebuvo gyva, o dabar nedraugiškai sveikinasi tik “This account has been suspended.”

Svetainės esmė: perkate prekes Anglijos e-parduotuvėse, o ši tarnyba prekes pristato Jums į namus Lietuvoje. Sakyčiau, šauni paslauga, kadangi pvz. Amazon.co.uk niekaip nepriprašysi siųst knygas į Lietuvą. O ir apie išverstų į lietuvių kalbą knygų kokybę jau esu rašęs čia: http://taupykle.blogr.lt/2009/05/22/vagos-knygynas-ir-ispudingos-nuolaidos-ar-tikrai/

Kiek supratau, veikimas toks: užsisakai prekę, susimoki pinigus, gauni sekimo kodą, kad matytum, kokia užsakymo būsena. Po kiek tais laiko kurjerių tarnyba atveža siuntinį prie durų. Patogiau nei kėblint į vietinį pašto skyrių.

Įdomumo dėlei susiradau keletą daiktų kuriems varvinu/-au seilę ir užklausiau kiek kainuotų nupirkti UK ir pristatyti iki durų Lietuvoje. Spręskite patys:

Išvados: kažkaip keistoka – žiūrėtos prekės (ne visos, bet nemažai) atkeliavę iki Lietuvos pabrangsta 20-100% pradinės kainos. Ir nesvarbu, kad ES – muitų nebėra, o prekių pergabenimas – juokų dainos. Lietuvos prekybininkai apetitu nesiskundžia, deja, nuo to kenčia tik vartotojas… o jei dar teko darbo įdėt (pvz. pasamdyt keletą vertėjų) – tai išvis drąsiai galima dėt 400% antkainį galutiniam produktui ir nesukt galvos.

Taigi, KUR dingo PINIGAI, pasiūlymas – internetas yra jėga, kuri gali sutaupyti nemažai pinigų. Pasitikrinkite kainas prieš pirkdami.


See all posts »

Subscribe: rss | email | twitter | +