Taupyklė @ Kur dingo pinigai? : Klaidžiojimas po finansų džiungles arba … ir protinga višta užpakalį išsidilgina

LTV, Pinigų karta, 2010.03.22

Antradienį prisiruošiau prisėst ir pažiūrėt LTV rodomą “Pinigų kartą”.

Pradžioje nustebino gan kokybiškas laidos vedimas, idėjos ir formatas. Komercinių televizijų laidos kažkaip atpratino tikėtis kokybės.

Pagrindinės laidos temos buvo apie taupų vairavimą ir mokesčių grąžinimą. Į pastarosios temos diskusiją prisiviliojo net patį mokesčių inspekcijos vadovą. Jam teko atsakyti į laidos vedėjo ir internetu užduotus klausimus, o tai, sakyčiau, kiek kilstelėjo aukštyn laidos kartelę. Nes vien tik nuobodoka kalbanti galva būtų visai netikus laidos formatui (o tokių barškaliukų-tarškaliukų pakanka bet kuriuose “debatuose” politikos temomis.)

Diskusija apie vairavimo įpročius, mėginimus sutaupyti vairuojant ir kelių kultūrą

Pokalbyje dėl vairavimo, taupumo vairuojant ir kultūros kelyje teisingai pastebėjo, kad šito gero Lietuvoje dar gerokai trūksta.
Visiškai iš laidos vedėjo nesitikėjau frazės “What the f*ck” (vos vos užpyyyypinto TV garso režisierių), kai buvo kalbama apie kuro kainų pasiutpolkę degalinėse. Visgi nebūsiu veltinė beretė ir piktintis tokiais dalykais nacionalinio TV transliuotojo eteryje nepradėsiu.
Apie kuro gerintojus/priedus taip pat rašė AutoBild žurnalas, savo penkerių metų žurnalo archyvą siūlantis parsisiųsti internetu nemokamai.

Nustebino mintis, kad taškymąsis nervais lėkimas it akis išdegus keliuose sutaupo porą minučių, bet emociškai išsunkia 5 kartus labiau.

Taupaus vairavimo instruktoriui, kuris teigė, jog labai nervuoja nerodantys posūkių sankryžose ir taip blokuojantys eismą, galiu drąsiai spaust dešinę. Dėl vieno tokio/-ios kukurbezdalio, praleidus kokius 3-4 šviesoforus, norisi prieit ir … įmest šešką į mašinos vidų. Kad atmintų ilgam.

Diskusija apie mokesčių grąžinimo tvarką

Šią dalį laidos klausiau viena ausim. Kaip minėjau, gerai, kad pakvietė tokio kalibro valdininką. Jei dar ir atsakys į svetainės lankytojų specifinius klausimus, kaip kad ir žadėjo, bus visai gerai.
Deja, mintys apie valstybės mokesčių politiką nenudžiugino. Panašu, kad ne mane vieną. Turėdami vištą, kuri deda kiaušinius, mūsų šviesiagalviai nusprendė, kad tą vištą dar reiktų apspardyt ir nupešt. Bent jau man kilo tokia mintis pamačius šių metų GPM formos pasikeitimus ir visas skaičiavimo proceso subtilybes.

Dar likau nesupratęs, VMI vadovo pastabos, kad dalies pinigų už sumokėtas būsto paskolos palūkanas grąžinimo nebeliko. Bet visai nenustebčiau. Gali sukrapštyt paskolos įmokai, vadinasi, gali sumest ir valdininkų priedams prie algų.

————————————————————-

Pabaigai:

Mano įsitikinimu, “Pinigų kartą” – gan profesionaliai parengta laida apie pinigus, vartojimo įpročius, asmeninius finansus ir investavimą. Ji gerokai skiriasi nuo buvusios Swedbank savireklaminės laidos apie taupymą.

Lauksiu  “1000 litų” eksperimento rezultatų.

O laidų įrašus peržiūrėti, straipsnius komentuoti, idėjas siūlyti galite čia: “Pinigų kartos” svetainė internete


See all posts »

Knygos apžvalga::Asmeninių finansų pagrindai

Nuotrauką nukniaukiau iš blankai.lt

Nuotrauką nukniaukiau iš blankai.lt

Įveikiau Daivos Jurevičienės knygą-vadovėlį “Asmeninių finansų pagrindai”.

Pirmas įspūdis – rašyta kaip doktorantūros darbas arba labai jaunos dėstytojos kūrinys. Tai sufleruoja gausios nuorodos į literatūros šaltinius.

Pati knyga skirta labai finansiškai žaliems. Man – pats tas.  Papildomai pasiskaičiau apie išlaidų plano kūrimą, rizikas,  akcijas/obligacijas bei alternatyvius investavimo būdus.

Dauguma skyrių prabėga nagrinėjamų problemų paviršiumi, pagrinde pristatant vykstančius procesus ir standartinius veiksmus. Pateikiamos ir aiškinamos elementarios finansų džiunglių formulės.

Kam rekomenduočiau: pradedantiesiems, bei besidomintiems. Žmonėms aiškiai neskiria  akcijų nuo obligacijų.  Tiems, kas nori sužinoti greitą būdą kaip suskaičiuoti popieriuje indėlio vertę po tam tikro laiko, kai jis nuolat pratęsiamas pridedant sukauptas palūkanas.

Kam nerekomenduočiau: prekiaujantiems akcijomis, kurie taip uždirba bent 30% bendrų pajamų.


See all posts »

PirkUK.lt arba žvėriškas Lietuvos prekeivių apetitas

logo-small

Beklaidžiodamas internete užtikau naujovę – PirkUK.lt svetainę. Kiek anksčiau teko matyti kažką panašaus KainuRojus.lt . Deja, pastaroji svetaine nebuvo gyva, o dabar nedraugiškai sveikinasi tik “This account has been suspended.”

Svetainės esmė: perkate prekes Anglijos e-parduotuvėse, o ši tarnyba prekes pristato Jums į namus Lietuvoje. Sakyčiau, šauni paslauga, kadangi pvz. Amazon.co.uk niekaip nepriprašysi siųst knygas į Lietuvą. O ir apie išverstų į lietuvių kalbą knygų kokybę jau esu rašęs čia: http://taupykle.blogr.lt/2009/05/22/vagos-knygynas-ir-ispudingos-nuolaidos-ar-tikrai/

Kiek supratau, veikimas toks: užsisakai prekę, susimoki pinigus, gauni sekimo kodą, kad matytum, kokia užsakymo būsena. Po kiek tais laiko kurjerių tarnyba atveža siuntinį prie durų. Patogiau nei kėblint į vietinį pašto skyrių.

Įdomumo dėlei susiradau keletą daiktų kuriems varvinu/-au seilę ir užklausiau kiek kainuotų nupirkti UK ir pristatyti iki durų Lietuvoje. Spręskite patys:

Išvados: kažkaip keistoka – žiūrėtos prekės (ne visos, bet nemažai) atkeliavę iki Lietuvos pabrangsta 20-100% pradinės kainos. Ir nesvarbu, kad ES – muitų nebėra, o prekių pergabenimas – juokų dainos. Lietuvos prekybininkai apetitu nesiskundžia, deja, nuo to kenčia tik vartotojas… o jei dar teko darbo įdėt (pvz. pasamdyt keletą vertėjų) – tai išvis drąsiai galima dėt 400% antkainį galutiniam produktui ir nesukt galvos.

Taigi, KUR dingo PINIGAI, pasiūlymas – internetas yra jėga, kuri gali sutaupyti nemažai pinigų. Pasitikrinkite kainas prieš pirkdami.


See all posts »

Įrašų mainai: Eitnė iš blog.premaman.lt dalinasi šeimyninio prekinimosi ir taupymo patirtimi

Viename iš įrašų apie vaikų auklėjimą ir mokymą taupumo įdėjau nuorodą į Eitnės tinkliaraštį. Komentaras po komentaro sutarėm apsikeisti po įrašą tinkliaraščiuose – aš parašau apie vaikus, o kolegė internautė pasidalina taupymo idėjomis ir šeimynine patirtimi.

Taigi, talpinu jos laišką žemiau, prašom negailėt ovacijų 😉

============================================

Kaip taupom svajonėms

Na, ką, kad jau atėjau į tokią temą svečio teisėmis, tai ir rašysiu apie taupymą. Mūsų šeima iš penkių asmenų – auginame tris vaikus – keturių Mildą, dviejų su puse Vaivą ir dviejų mėnesių sūnų Jorį. Surašysiu viską moters akimis, todėl mano nuomonė ir būdai, gal skirsis nuo daugelio skaitančių nuomonės, bet skirtinga nuomonė dar nereiškia neteisinga.

Vienas svarbiausių dalykų yra biudžeto planavimas. Juk jeigu šeimos balansas minusinis, tai nelabai yra ką ir skaičiuoti. Metų pradžioje visad susėdę suskaičiuojam ateinančius pinigų srautus (atlyginimai, vaikų pinigai, papildomas uždarbis ir t.t.) ir neišvengiamas išlaidas (paskola būstui, mokesčiai, automobilio išlaikymas, vaikų darželis ir auklė, draudimo įmokos, knygos, medicina ir t.t.). Visada susidarom skaičiuoklės failą, kuriame stengiamės, kuo smulkiau surašyti visas galimas išlaidas. Tai būtina, norint valdyti pinigų srautus ir optimizuoti išlaidas. Tie, kas net neįvaizduoja, kam leidžia pinigus turėtų padaryti tai, ką dariau ne vieną mėnesį: klijuoti visus čekius iš parduotuvių, kavinių ir t.t. Ten, kur negaudavau čekio – namie surašydavau sumas ir už ką jos išleistos. Kartais užtenka vien tokios kontrolės, kad suprastum išlaidų neracionalumą.  Pavyzdys, iš vieno tinklaraščio apie kavą degalinėse (linkas http://lietus.org/2008/03/09/coffee-time/).

Dabar, kadangi esu pogimdyvinėse atostogose, vienas iš uždavinių buvo sumažinti maisto išlaidas – pietaudavom ne namuose, apsipirkinėjom gana chaotiškai. Pradėjau nuo paprastų dalykų: savaitės meniu sudarymo ir pirkimo parduotuvėje pagal sąrašą. Sudarius meniu, nereikia pirkti produktų, kurių “gal prireiks”, o iš tikro pusė jų keliauja į šiukšlių dėžę, nes sugenda, kol jų prireikia. Tiesa, auginant vaikus, būtina į produktų sąrašą įtraukti gardumynus, nes vis tiek neišsiversi be retkarčiais duodamo saldainio. Ir dar vienas dalykas, skirtingos kainos – jei perki vištienos krūtinėlę, tai kilogramas jos kainuoja 21 litą, o visą atšaldytą viščiuką galima nupirkti už 10-14 litų ir pagamint maisto šeimynai bent du kartus. Aišku, neišsiverčiam be “užbėgimo” į parduotuvę, nes pieno savaitei nenusipirksi. Tačiau perkant pagal sąrašą galima ramiai praeiti pro visokias “pagundas” – akcijas atrakcijas. Neturiu omeny nuolaidos skalbikliams ar indaplovės tabletėms, nes jos negenda ir vis tiek yra suplanuotas pirkinys, tokias akcijas dažniausiai pasitikrinu internete ir jau einame konkrečiai žinodami. Vyras nešasi pietus į darbą, nes vis tiek nesudėtinga padaryt vakarienei viena porcija daugiau negu reikia vakarienei.

Jeigu yra iš kur gauti ekologiškų daržovių, žalių prieskonių (krapų, petražolių) ir uogų, tada apsimoka jų susišaldyti. Mažiukus augindama, visad šaldau cukinijas, moliūgus iš tėvų ūkio. Svarbiausia, pasidalinti nedidukėmis porcijomis, kad išėmus viską sunaudotum. Juk geriau paimti kelis mažus pakelius, negu išsiimti kelis šaukštus iš didelio pakio ir likusius produktus išmesti.

Ne veltui paminėjau indaplovę. Nežinau, kiek ji taupo vandens, bet kad taupo laiką ir šeimos nervus – tai faktas. Be to galiu pasakyti, kad paprastos indaplovių tabletės išplauna lygiai taip pat gerai kaip 100 viename. O besidomėdama ekologija – net perlaužiu tą tabletę pusiau. Taip mažiau teršiu gamtą,  valgom iš labiau išskalautų indų (nelieka to miltelių jausmo ant lėkštės) ir rečiau perku tabletes indaplovei.

Galiu pasakyti, kad skaičiuodami, sugebėjome penkių procentų tikslumu sudaryti būsto įsirengimo sąmatą, o tam tereikia padaryti tai, ką daro septintokai darydami projektus – pasidaryti planą, pasitikrinti daiktų ir paslaugų įkainius

Ir dar, taupyti, nereiškia, kad perki prasčiausius produktus, negali sau leisti turėti gražią rankinę ar papuošalą. Moterys turi jaustis gerai. Prisimenu viena klientė pasakojo tokį taupymo būdą: vyras jai duodavo tik maistpinigius. O gerų dalykų norisi visoms. Tai ji sako, perku ne kilogramą, o 800 g pomidorų. Vyrui tas pats, kiek aš jų supjaustau, o man lieka pinigų lūpų dažams. Taigi, išmintinga moteris visad sugalvos kaip prasimanyt pinigų.

Tiesa, mes netaupom “juodai dienai”, nes mėgstu sakyti, ko tikiesi, tą ir turi. Taigi taupom svajonėms – didelėms ir mažoms.

Eitnė


See all posts »

Keli būdai mokyti vaikus taupyti

Viena internautė (prisistato kaip “Prémaman parduotuvės kolektyvas”) patalpino įrašą į savo tinkliaraštį apie mokymąsi taupyti kartu su vaikais.

Rekomenduoju:  Keli būdai mokyti vaikus taupyti

Citata: “Paskui pradėjome mokytis skaičius – tada tardavomės, kad daikto, kurį renkasi kaina prasidėtų 0 arba 1”. Gudručiai 😀

O vieno daikto taisyklę aš ir pats sugalvojau. Kol kas pasiteisina su kaupu, o mažas pipiras netgi labai tokia tvarka patenkintas. Užtat renkantis koks atsakingumas, rimtis ir susikaupimas išlenda 😀 .


See all posts »

Ilgas kelias į finansinę laisvę pagal Dave Ramsey

Parengta naudojant thedigeratilife, thesimpldollar, frugaldad ir kurdingopinigai.lt informaciją.

Lietuvos knygynuose knygų kainų jau senokai baidausi, tad perkų anglų kalba iš Amazon “used&new”. Lietuviai versdami pameta du trečdalius teksto ir patrigubina kainą.

dramsey_book

Paskutinė įsigyta knyga – Dave Ramsey “Total Money Makeover”. Klausite kas tas Ramsey? Ogi jis asmeninių finansų guru, knygų rašytojas ir patyręs taupuoklis. Tarp populiarių asmeninių finansų blog’ų autorių anglų kalba, tokių kaip iwillteachyoutoberich, thesimpledollar ir thedigeratilife, jis gerbiamas ir idėjos vertinamos.

Pats Dave Ramsey iki sulaukdamas 26 gimtadienio užsidirbo virš $4,000,000 dolerių, ir sugebėjo ne ką prasčiau juos prašvilpti. Panašu, kad šiandien jis turtingas, tik šįkart uždirba dalindamas patarimus ir parduodamas savo knygas, dalyvaudamas radijo ir televizijos laidose.

Dave Ramsey siūlomi žingsniai į finansinę laisvę:

Prieš pradedant, reiktų turėti asmeninį išlaidų planą/biudžetą. Apie jo sudarymą jau esu rašęs. Biudžetas aiškiai nurodo, kam skirti pinigai – svarbiausia turėtų likti maistas, namai, komunaliniai mokesčiai, transportas. Likę pinigai gali būti skirti, kad ir paskolai susimažinti.

Rimtai pinigų priežiūrai patogu pasitelkti kompiuterines programas (asmeniškai siūlau šią: KUR dingo PINIGAI?) .

1. “Atsidėti juodai dienai”. Pradžiai užteks terminuotame, kaupiamajame ar atvirame indėlyje sukaupti 1000 litų. Iš asmeninės patirties žinau, kad susiplanavus gerą išlaidų planą ima gesti automobilis ar pan. Ir šiaip – juodos dienos fondas yra geras dalykas,nes gali padėt iš anksto pasiruošt netikėtumams.

Panašu, kad nemažai lietuvių ignoruoja atsidėjimą juodai dienai, dėl ko klesti greitų mini-paskolų gamintojai pasiimantys milžiniškas palūkanas.

2. Mažinkite skolas sniego lavinos metodu.
Sniego lavinos pinigams pavadinimas atsirado internete, viename iš tinkliaraščių. Praktiškai tai reiškia, kad jei leisi skolų kuprai didėti, ji didės kol užgrius nepakeliama lavina. Susikūrus 1000 litų juodos dienos fondą (ir jį nuolat didinat kol pasieksite 5-9 vidutinio mėnesio išlaidų sumą) verta pagalvoti apie turimų skolų grąžinimą.
Tam reikės turimų skolų sąrašo: automobilio ar kitų lizingo skolų, paskolos studijoms ir t.t. nuo didžiausios iki mažiausios (išskyrus būsto). Dave Ramsey siūlo visoms šioms skoloms mokėti minimalias įmokas, o mažiausią (arba tą kurios didžiausios palūkanos) pulti pirmą. Skolos išmokėjimui reikia skirti visus pinigus kurie liko po mėnesio išlaidų. Jei neliko – reikia peržiūrėti išlaidų planą. Šis žingsnis – agresyvus, taupant ir skiriant kuo daugiau pinigų skoloms grąžinti, kad jos kuo mažiau augtų.
Patarimų kaip sutaupyti, nemažai: rečiau valgyti ne namie, daugiau maisto gaminti namie, parduoti nereikalingus daiktus ar ieškoti papildomo pajamų šaltinio, gaudyti nuolaidas ir akcijas parduotuvėse (tam siūlau naudoti www.pigutis.lt)
Kaip sako Dave Ramsey, parduokite viską ko tik nereikia, kad “vaikai manytų, kad toliau jų eilė, o šuo slėptųsi pamatęs”. Kai skolų nebeliks, sukarpykite kreditines korteles į smulkiausias dalis kiek tik išeis ir venkite jų kaip maro.

3. “Juodos dienos” sumos didinimas
Kai visos skolos (išskyrus paskolą būstui) grąžintos, reiks sukaupti 3-6 mėnesių išlaidų sumą. Kadangi anksčiau buvusių skolų grąžinti nebereikia, šis etapas turėtų eitis greičiau.

4. Investuokite 15% grynųjų senatvei.
Šiomis dienomis, kai akcijos nučiuožę žemyn tai reikia daryti itin atsargiai, tačiau planuoti senatvei reikia. Prieš pasirašydami sutartis su pensijų fondais pasiimkite sutartį paskaityti keletui dienų namo. Tai sutaupys pinigų ir nervų vėliau. Siūlau detalesnės informacijos paieškoti spekuliantai.lt forume

5. Atidėkite pinigų vaikų mokslams.
Ir jie galbūt galės atsidėti mokslams, o ne darbui, paskaitų metu.

6. Išmokėkite savo būsto paskolą anksčiau laiko.
Pasiekus šį žingsnį laikas pradėti grąžinti būsto paskolą anksčiau laiko. Kodėl? Nes kiekvienas litas palūkanoms mokėtis – lito nuostolis Jums. Sumažinus skolos sumą turėtų sumažėti ne tik įmokos, bet ir ateities palūkanos. Taip sutaupysite dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Sakykime, jei paskola fiksuota su 6% metinių palūkanų, tuomet per 30 metų Jūs nusiperkate namą sau, ir dar du namus bankininkams.

7. Taupyk. Mąstyk. Investuok. Kartok.
Kai skolų nebėra, verta neskubant ieškoti pinigų investavimo galimybių. Tuomet, investuoti (investicijų patikimumas ir saugumas – atskira tema.) ir kartoti šį procesą.


See all posts »

Išlaidų plano kūrimas

Paprasti žingsniai asmeninio išlaidų plano kūrimui.
Šie paprasti žingsniai gali padėti lengviau susidaryti asmeninį biudžetą savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikui. Taip bus lengviau priartėti prie finansinės laisvės.

  1. Išlaidų sekimas. Be šio žingsnio – nė iš vietos. Pirmiausia ką reikia atlikti – tiksliau išsiaiškinti, kur, kada ir kodėl iškeliauja pinigai. Galbūt jie iškeliauja mažiau reikalingoms smulkmenoms.
    Norint šitai pasiekti nuo savaitės iki mėnesio laiko vertėtų skaičiuoti kiekvieną išleistą centą. Be abejo, keisti įpročius nelengva, tačiau šiuo atveju – verta. Be tikslaus išlaidų žinojimo nerealu susidaryti tikslų išlaidų planą!
    Sudarant biudžetą verta nepamiršti kasmetinių išlaidų – tech. apžiūros ir draudimo automobiliui, žemės mokesčio (jei tokį tenka mokėti) ir pan. Visas šias išlaidas numatyti iš anksto sunku, bet jos garantuotai išpūs mėnesio išlaidų sumą.
  2. Sprendimai. Sprendimų metas ateina tuomet, kai žinoma pro kurias biudžeto skylutes išvarva alga. Pravartu apmąstyti, ar tikrai visos išlaidos būtinos? Pavyzdžiui:
    Auginantiems vaikus – daugkartinės rankų darbo sauskelnėsSuperMamos forume aprašytas būdas ir netgi parduodamos šios sauskelnės.
    Keletas skirtingų mobiliųjų telefonų su skirtingų operatorių planais – galbūt verta paieškoti geresnio plano, pereiti pas kitą tiekėją (juk numerį leidžia pasilikti) ar užsisakyti nemokamų pokalbių tarp šeimos narių galimybę.
    Sąskaitų ir kortelių aptarnavimo mokesčiai. Vedami vieno stambaus Lietuvos banko, kiti, mano nuomone, ima įžūlėti. Sąskaitos tvarkymo mokestis – 1 ltl/mėn. Daugiau sąskaitų – prašom pasidalint su banku savo alga. Nesvarbu, kad jau sumokėta už įeinačius pinigus, išeinančius pinigus ir pan. Swedbank įsigudrino apmokestinti net ir pavedimą tarp savo vidinių sąskaitų (arba man niekaip nepavyksta rast kitų bankų e-bankingo sistemose esančios nemokamos galimybės). Sumažinus mokėjimo kortelių skaičių išvengsite metinių mokesčių, kurie mano žiniomis svyruoja nuo 20-50 litų metams.
    Šunų ir kačių augintojams gali būti aktualu išmokt patiems kirpt, šukuot ir kitaip rūpintis augintinių kailiu – rečiau teks lankytis salonuose.
    Komunalinių mokesčių mokėtojams gali padėti tarnybos, surenkančios visus mokamus mokesčius į vieną mokėjimo sąskaitą, taip taupant pinigus pervedimams atskiriems paslaugų tiekėjams.Šiame etape reikia realiai pažvelgti į savo išlaidas ir nuspresti, ar visos jos absoliučiai būtinos, galbūt maži pakeitimai padėtų sutaupyti.
  3. Kaip mokėti? Reiktų nuspręsti, kaip ir kada mokami mokesčiai bei kiti įsipareigojimai. Mokant mokesčius tiesioginiu debetu iš sąskaitos dalis tiekėjų siūlo mažesnes įmokas. Jei už kokias nors paslaugas neišeina atsiskaityti iš karto (pav. dalis pensininkų per žiemą susidariusią šildymo mokesčių skolą baigia mokėti vasarą) – reikia numatyti kokio dydžio įmokos ir iš kokių pajamų bus atliekamos.
  4. Asmeninis išlaidų planas/biudžetas. Žinant išlaidas, apžvelgus nebūtinus pirkinius bei būtinus mokėjimus, verta susidaryti asmeninį/šeimos išlaidų planą. Tam tiks popieriaus lapas, skaičiuoklės lapas (Excel, OpenOffice Calc, Google Docs, etc.) arba NEMOKAMĄ! asmeninių finansų planuoklį Kur Dingo Pinigai . Į šį išlaidų planą pradžioje reiktų įtraukti:
    • Algas bei kitus pajamų šaltinius
    • Santaupas ir investuotus pinigus.
    • Būtinas išlaidas – tokias kaip paskolos ar nuomos įmokos, maistas, skolų grąžinimas, buities išlaidos ir pan. Nereiktų pamiršti pirmame punkte minėtų nereguliarių išlaidų.
    • Nebūtinas išlaidas – ne visai būtinas išlaidas, tokias kaip maistas ne namie, pramogos, išlaidos saldumynams ir t.t.

    Prisiminkite, kad taupymas – tai ne visko atsisakymas, vien tam, kad sutaupytumėt kažkiek pinigų. TAUPYMAS – TAI APGALVOTI SPRENDIMAI, KUR PINIGUS IŠLEISTI, KAD JIE ATNEŠTŲ KUO DIDESNĘ NAUDĄ. Tad susidarytas išlaidų planas turėtų būti realistinis. Visko atsisakymas gal ir tinka asketams, bet paprastiems mirtingiesiems to gali būti per daug.

  5. Sumuojam 4 punkto sumas ir žiūrim ką turim.
  6. Iš įplaukų atimam išlaidas…
  7. Ar liko kiek nors daugiau nei riestainio skylė? Jei taip – spaudžiu dešinę! Likutį vertėtų atidėti taupymui ar skolų grąžinimui.
  8. Jei visgi liko tik riestainio skylė… Panikuoti kol kas neverta, bet akivaizdu, kad reikia spręsti problemą, ir greit! . Šią situaciją gali kiek sušvelninti santaupos. Deja, nevertėtų toliau nekeičiant įpročių išlaidauti tikintis būsimo uždarbio ateityje. Patarimas: gyventi einamąjį mėnesį reiktų iš tos pinigų sumos kurią gavote praėjusį mėnesį! Taigi, bendram balansui kritus žemiau nulio vertėtų dar kartą peržvelgti išlaidas ir bandyt atrast nebūtinų išlaidų, kurių išeitų atsisakyti.
  9. Išlaidų plano taisymas. Sekant išlaidas keletą mėnesių iš eilės išlenda kelios problemos: nė vienas mėnesis nėra vienodas. Skiriasi sezonai, keičiasi kainos. Sunku subalansuot asmeninį biudžetą, kai bandai jį “pritempti” prie geriausio buvusio mėnesio ar nerealaus mažo limito. Jei niekaip nesiseka pasiekti pliuso, galbūt sunku atsisakyti anksčiau turėto komforto?
    Jei pinigų vis viena neužtenka net pagrindiniams poreikiams, teks imtis drastiškų priemonių. Tam teks atsisakyti to, kas nebūtina išgyvenimui (nebūtinai visų iš karto): mobilaus telefono, interneto, televizijos, rūkymo(ar kitų žalingų įpročių), maisto ne namuose ir pan. Esant kritinei situacijai sriubos lėkštę pasiūlys Caritas . Tiesa, tam teks įveikti savo išdidumą.
    Neprošal pagalvoti apie profesijos keitimą.
  10. Biudžeto planą vertinkite rimtai. Šis dalykas, kaip ir sportas, gerų rezultatų duoda darant reguliariai. Keiskite mėnesio išlaidų limitus priklausomai nuo situacijos. Stebėkite savo išlaidas. Pirkite daržoves sezono metu ir naudokitės šaldikliu. Mažinkite nebūtinas išlaidas.

Nesmerkite savęs, jei nepavyko sutilpti į užsibrėžtą biudžetą. Išlaidos dygsta tarytum iš niekur. Jų sekimas tegali padėti aiškiau jas suprasti, numatyti, bei išgyventi sunkesnius laikus.


See all posts »

www.tykiai.lt: Elektros energijos suvartojimo tyrimas

Įdomus tyrimas apie tai kiek realiai sunaudoja el. energijos įvairūs buities prietaisai: šaldytuvas, lygintuvas televizorius, kompiuteris, etc. etc.

Įdomiausia tai, kad išmatuota energijos poreikis kai daiktai išjungti, tačiau neatjungti nuo el. tinklo. Pasirodo toliau vartoja el. energiją … ir nesikuklina.

Štai nuoroda : Elektros energijos suvartojimo tyrimas


See all posts »

Extra FM laidos “Mano piniginė”

Visai netikėtai užtikau Extra FM laidų įrašus internete. Jie iš laidų ciklo “Mano pinginė” – asmeninių finansų temomis.

Adresas: EXTRA FM – “Mano piniginė”

Štai Jums įrašų sąrašas, pačius įrašus rasite nuoroda viršuje.

LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – TAUPYMAS PRIEŠ ŠVENTES 2008 Gruodžio 02, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”,TEMA – OBLIGACIJOS – 2 2008 Lapkričio 25, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”,TEMA – INDĖLIAI – 3 2008 Lapkričio 18, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – DARBO UŽMOKESTIS 2008 Lapkričio 11, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – INDĖLIAI – 2 2008 Spalio 28, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – OBLIGACIJOS 2008 Rugsėjo 23, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – MOKĖJIMO KORTELIŲ IR LĖŠŲ SAUGUMAS 2008 Rugsėjo 16, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – ĮMONIŲ LĖŠŲ TAUPYMAS 2008 Rugsėjo 02, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – INDĖLIAI 2008 Rugpjūčio 05, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – SAUGIOS PASKOLOS 2008 Liepos 08, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – SMULKAUS VERSLO FINANSAVIMAS 2008 Birželio 17, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – KREDITO KORTELĖS 2008 Balandžio 23, trečiadienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – INVESTAVIMAS 2007 Lapkričio 13, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – LIZINGAS 2007 Spalio 30, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – BANKO PASKOLOS 2007 Spalio 02, antradienis
LAIDA ”MANO PINIGINĖ”, TEMA – VERSLO PRADŽIA 2007 Rugsėjo 18, antradienis
LAIDA “MANO PINIGINĖ”, TEMA – VARTOJAMOJI PASKOLA 2007 Liepos 23, pirmadienis


See all posts »

10 stebinančių pašalinių poveikių registruojant šeimos išlaidas

Šviežiai kepta SimpleMom.net, paskaninta KurDingoPinigai patirties prieskoniais.

10 stebinančių pašalinių poveikių registruojant šeimos išlaidas

1. Jei šeimoje visi įsitraukia į šią veiklą, tenka atrasti laiko kartu skaičiuoti išlaidas, stebėti kaip jos kinta, tartis ir spręsti kartu. Tai stiprina šeimos ryšius. Nereikia užmiršti, kad šis etapas nėra mūšis ar šeimyninis ginčas, kuris iš narių “išleidžia per daug”. Visuomet atminkite, kad tikslas ne rasti kaltą, o išmokti protingiau valdyti savo pinigus. Mokymąsis toks procesas – klysti ir stengiesi padaryt vis geriau.

2. Valgome skaniau ir geresnį maistą. Sekant išlaidas pradėjome dažniau gaminti maistą namie, todėl sumažėjo perkamų pusfabrikačių kiekis. Tai pat rečiau pietaujame kavinėse.

3. Mažiau apsikrauname daiktais. Registruodami kiekvieną išlaidą, gerokai dažniau susimąstome, ar tikrai reikia vienos ar kitos akį patraukusios smulkmenos. Dažniausiai paaiškėja, kad iš tikrųjų visai nereikia “visą aplinką užpildančios daiktų krūvos”.

4. Perkant mažiau daiktų, mūsų namai tapo švaresni, kadangi tapo lengviau palaikyti tvarką ir švarą. Tvarkingai susidėliojus smulkmenas(kad ir paskyrus tam keletą spintos lentynų), jas lengva rasti, o ant baldų, stalų, kėdžių ir t.t. nebėra nereikalingų daiktų. Tai žymiai pagreitina tvarkymąsi.

5. Mažiau daiktų – daugiau erdvės žmogui. Paprasta erdvė be daugybės smulkmenų.

6. Kalbame apie pinigus su vaikais. Net ir auginant 3 metų ASMENYBĘ ;] galima išaiškinti pagrindinius principus paprastais žodžiais. Tai nėra prie vaikų draudžiama tema, kadangi pinigai nėra gąsdinanti tema.

7. Mes žymiai aiškiau matome savo šeimos finansų būklę. Nutuokiame ko vertas turimas turtas. Tiksliai žinome kiek galime sutaupyti sekančių metų Kalėdinėms dovanoms, jei pradėsim atidėt po nedidelę sumą pinigų kiekvieną mėnesį. Mažiau streso sulaukus gruodžio …

8. Susirašėme tikslus – finansinius – ir juos įmanoma pasiekti! Gali užtrukti, bet neabejoju, kad sukaupsime 6 mėnesių išlaidų dydžio sumą “juodai dienai”. Arba 20% pradinės įmokos sumą butui ar namui, bei papildomai pinigų senatvei. Su Lietuvoje veikiančiais pensijų fondais ir jų ženkliais nuostoliais paskutiniu metu … nusistačius tikslus lengviau žengti į priekį.

9. Pasiskyrėme pinigų, kuriuose galime išleisti kam tik širdis geidžia, kada tik norim, be jokių sąžinės priekaištų. Mėnesiniame biudžete paskyrėme nedideles sumas kiekvieno iš mūsų asmeninėms išlaidoms, kada tik užsimanysime. Nesvarbu, ar tai kavos puodelis degalinėje, ar įdomi knyga. Jei mėnesio gale dar likę “asmeninių” pinigų, juos galiu išleisti be jokio sąžinės graužimo, kad šią sumą reiktų atidėti taupymui ar apmokėti ja elektros sąskaitą.

10. Sužinau daugiau finansinių dalykų nei pramiegojau per ekonomikos paskaitas universitete. Valdydamas savo išlaidas geriau jaučiuosi.


See all posts »

Subscribe: rss | email | twitter | +