Trys rašiniai apie dažniausiai pasitaikančias asmeninių finansų klaidas: gyvenimą nuo algos iki algos, elementarų išlaidų neskaičiavimą, neaiškinimas vaikams apie pinigus.

Pirma dalis
Antra dalis
Trečia dalis

Na nežinau, aš kad ir kaip laikyčiausi visų patarimų, visada gyvenu nuo algos iki algos, net pastoviai tenka pasiimti iš santaupų, o po to iš atlyginimo vėl grąžinti tą paimtą sumą. Taip gaunasi uždaras ratas.
Aišku negaliu ir pasigirti ir gaunamu atlyginimu (kol kas dar mokausi ir dirbu tik dalį savaitės).
Tai kaip pragyventi mėnesį už 800 Lt.

deimantai - tikriausiai dauguma yra praėję šį etapą. Esmė visgi labai paprasta - reikia arba išleisti mažiau, arba uždirbti daugiau. Kai labiau sutaupyti neišeina (o 800 ltl yra žemiau skurdo ribos (Lietuvoje 2009 metais skurdo riba buvo 1095 litai)), belieka ieškoti būdų kaip daugiau užsidirbti.

Mano manymu, pinigų skaičiavimas ir realios situacijos žinojimas prisideda prie sprendimų ir, tikiuosi, reikalų gerėjimo ateityje.

Nelabai supratau, visos 3 nuorodos į www.vienaskaita.lt

vienoje sąskaitoje buvo senas tinklaraštis, kuriame buvo surašytos šitos klaidos. Matyt nebeveikia.

Aišku, dėkoju.

Pragyvenimui reikia skirti kažkiek tai pinigų, vieniem reikia mažiau, kitiems daugiau, bet kiekvienam yra ta minimali pinigų suma. Tik su likusia pinigų suma nuo gautų pajamų galima ką nors daryti, taupyti, investuoti ar išleisti pramogoms bei kitiems daugiau mažiau mažareikšmiams žaisliukams. Kai gautos pajamos sutampa ar net mažesnės už būtiną pragyvenimui sumą, tai nieko čia jau nepadarysi, tikrai taupymui nieko neliks.

Bet čia ir tampa aktualiausia savo finansų peržiūra. Tik fiksuojant finansinių išteklių judėjimą galima pamatyti, ar tikrai būtinos išlaidos yra būtinos pragyvenimui. Gal paprasčiausiai net nepastebit, kaip nemaža dalis pinigėlių nuplaukia kur nors, ką galima pavadinti pramogomis ar kitomis daugiau ar mažiau nereikalingomis išlaidomis pragyvenimui. Tik žinant savo finansų judėjimą galima daryti kokias nors išvadas ir priimti sprendimus, dėl finansų judėjimo korekcijos.

Vis tik, kai kalba eina apie 800 Lt, tai jau nelabai yra apie ką šnekėti, aš vien automobiliui kas mėnesį apie 1000 Lt ir daugiau išleidžiu (degalai, remontas, amortizacija), bet su gaunamomis pajamomis, keičiasi ir gyvenimo būdas. Be tikslaus finansų judėjimo sekimo, tikrai neįmanoma nieko pasakyti.

Bet kokiu atveju, 800 Lt tikrai yra juokingos pajamos, bet nereikia pamiršti, kad šiuo metu studijuojat. Tai iš tikrųjų reikėtų vertinti, kaip kad šiuo momentu patiriamos didžiulės išlaidos į investicijas dėl savo ateities. Visi pradedantieji verslininkai lygiai taip pat turi susirišti diržus, kad galėtų užauginti savo verslą. Jei ši investicija atrodo per skaudi, ją galima bet kada sustabdyti, išeiti atostogų, mesti mokslus ir pradėti dirbti bei gauti geresnį atlyginimą, bet be išsilavinimo, mažiau tikėtina kad jis galės būti bent kiek didesnis. Nors šiais laikais iš tikrųjų ne išsilavinimą patvirtinantis popieriukas lemia gaunamas pajamas. Neatmetamas giminaičių, draugų vaidmuo, bet didžiausia įtaka daro Jūsų pačių troškimai ir imamiesi veiksmai tų troškimų įgyvendinimui.

Beje, pratęsiant mintį dėl troškimų įgyvendinimo.

Nereikia manyti, kad jei man trūksta pinigų, tai mąstydamas apie pinigus jų gausiu. Aišku, taip Jūs save užsiprogramuosit veiksmams dėl jų gavimo ir greičiausiai pradėsite jų imtis, bet tikėtina, kad tai nebus patys optimaliausi veiksmai, bet ne apie tai aš norėjau pasakyti.

Man patiko mintis, kad jei pasakysi žmogui sėdėdamas ištiesink nugarą, kad ir kaip žmogus besistengtų ją visais įmanomais būdais ją ištiesinti, vis tiek jam nieko neišeis. Daugiau mažiau ištiesins, bet nugara vis tiek nebus idealiai lygi. Bet jei pasakysim, kad jis pabandytų išsitempti, kad galva pasiektų maksimalų aukštį nepakylant nuo kėdės, nugara išsitiesins idealiausiai pati.

Šiuo pavyzdžiu aš norėjau pasakyti, kad vien tikslų žinojimas, nereiškia, kad jau žinote, ko reikia imtis, kad tuos tikslus pasiekti. Tai tik kelio pradžia.