Surašiau savo mintis apie vaikus ir finansinį švietimą (Eitnės iš eitne.lt prašymu)
Augantis vyras ir pinigai
Auginant 4,5 metų vyrą, įdomu stebėti, kaip keičiasi jo vidinis pasaulis, vertybės, supratimas. Pilnas energijos pasiutėlis pamažu virsta šmaikščiu gudročiumi.
Kai vaikį mokėme piešti, nupirkome jam spalvinimo knygų, lapų, dažų ir visą kalną flomasterių. Pasitreniravus, neblogai išeina fantastiniai medžiai ir už juos didesni tėtis ar mama. Dramblio didumo saulė šviečia pro trikampius žalius langus (hm... galėtų būti zoo parkų architektu, hm... bet tai kiek tokie uždirba šiais laikais? hm... ir kaip ten su darbo valandom?).
Pinigai. Ne piniguose laimė. Pinigai kišenės nedrasko. Pinigas sunkiai ateina, lengvai išeina. Daug posakių, tačiau labai mažai paprasto vaikų finansinio mokymo. Gerai, jei augant turėjai pavyzdį, iš kurio galėtum mokytis. O jei tik kartkartėmis gaudavai pinigą gimtadienio proga ir tas pats iškart keliaudavo į taupkasę?
Mokai vaiką skaityti - nuperki jam knygą. Tad kodėl vaikui neduodama pinigų, kai tikimąsi, kad užaugęs jis puikiai mokės su jais tvarkytis?
POPULIARŪS ĮSITIKINIMAI:
1. Nesusitvarkys ir nesupras.
Keista, tačiau po poros apsilankymų parduotuvėje net mažiausio pyplio galvelėje pradeda dėliotis suvokimas kam tie pinigai reikalingi. Vienas populiariausių vaikiškų žaidimų - parduotuvė - kupina krūvelių medžių lapų, akmenų ir smėlio pyragų. Supranta, o tvarkytis išmoks su laiku.
2. Tėvai geriau žino ko reikia vaikui.
Ir iškart atimama bet kokia balso teisė. Pamenu mėgstamiausia dvimečio frazė buvo "AŠ PATS!". Pats paimsiu, pats apsirengsiu, pats sugalvosiu. Tėvai tikrai gali įvertinti ko vaikui reikia labiau. Tačiau paprastas pasitikėjimas, išmokimas pasverti savo poreikius, taupyti ir skaičiuoti šiek tiek svarbiau.
3. Už pinigus prisipirks cigarečių.
Kol kas iki šio etapo nepriėjau, bet nenorėčiau nusileist iki "kontroliuok kiekvieną sekundę" lygio. Aišku, paauglystė parodys.
4. Duosi pinigų dabar - užaugus teks susimokėti už atneštą stiklinę vandens.
Populiari baimė paralyžiuojanti nemažai tėvų, kalbant apie kišenpinigius vaikui. Asmeniškai kišenpinigius vaikui bandau nupasakoti kaip dalinimąsi šeimoje. Jei turiu nustatytą dieną pinigų - pasidalinu. Jei neturiu - nesidalinu. Mano nuomone, taip pasiekiu keleto tikslų: paaiškinu, kad gyvenime gali būti liesesnių periodų (ir būtinybe tam pasiruošti). Nesieju pinigų su "būsi geras - gausi, būsi negeras - negausi. Tai va koks aš galingas, dabar daryk kaip sakau, o tai bus blogai."
Ar teks mokėti už vandenį? Nežinau. Išmokius nesavanaudiškai dalintis daugiau šansų, kad mokėti neteks. Kol kas šeimoje dalinimosi idėja veikia.
5. Iš ko duoti kai teuždirbi minimumą. Džiaugiamės, kad bent kruopoms užtenka.
Suma nėra visa esmė. Ne mažiau svarbūs įgūdžiai tvarkyti pinigus, jų gavus, kad ir kiek mažai jų turėtum.
PROBLEMOS
1. Reti pinigai
Jei pinigų vaikis gauna retai, pirmiausias ir stipriausias impulsas - išleisti čia ir dabar viskam ko tik akys geidžia. Ir visos planavimo ir taupymo idėjos nueina šuniui ant uodegos.
2. Bet aš noriu lego komplekto iš 6 kaladėlių už 387 litus.
Gerai, bet iki tol turi susitaupyt didesnę dalį tų litų. Ir galėsim pirkt. Šiuo metu pinigus leidžiame namams, maistui, kurui ir pan. Kol kas puikiai veikia, ir vaikis pamažu ima suprast ir dėliotis prioritetus. Šioje vietoje svarbu pažadų laikytis.
3. Dideli pirkiniai kainuoja didelius pinigus.
O tėčiui ir mamai reikia nemažai padirbėti, kad tie daiktai atsirastų namuose. Dėl to "viskas ko tik noriu, čia ir dabar" (geriausiai žviegiant paršiuko NifNifo balsu viduryje Maximos) tiesiog neveikia.
4. Bet aš niekad nesusitaupysiu pokemonų tazo šmazo ultra dideliam komplektui su kartonine dėžutė už papildomus 19,99 Lt.
Bet galbūt rimtiems pirkiniams tėvai gali pridėti dar tiek, kiek pavyko sutaupyti. Tad belieka įveikti pusę sumos.
5. Užmokestis už namų ruošą.
Čia negaliu patart, nes dar nepasiekti horizontai. T.y. tvarkomasi namie, ir gana šauniai, tačiau už tai tik pagiriama. Pagalvojau, kad trūkstant šiek tiek iki itin norimo pirkinio, galima leist vaikiui kartą per porą savaičių vieną neįprastą darbą (pvz. mašinos plovimas) už pinigus.
SPRENDIMAI
1. O tai kokio dydžio sumą duoti?
Labai individualus sprendimas priklausantis nuo šeimos piniginės sveikatos.
Aš kol kas bandau atrast aukso vidurį, o iki tol skiriam 5 lt / savaitei.
2. Taupymas vs pramogos (ir staigios išlaidos)
Tam nupirkau dvi taupykles. Atsidarančias, kad netektų daužyt. Permatomoje taupymo taupyklėje besikaupiančios monetos padeda įvertinti pažangą.
Pusė sumos ilgalaikiam taupymui (su svarbiais dideliais tikslais). Kita pusė - kam tik širdis geidžia. Dažniausiai - meškino sultims iš prekybcentrio.
3. Palūkanos. Ką, nejaugi dar ir palūkanas turėsiu mokėt?
Primenu, kad viso šito tikslas - mokymas elgtis su pinigais.
Mėnesio gale pats vaikas suskaičiuoja sutaupytas monetas (nebloga smegenų mankšta keturmečiui) ir gauna tarkim 5% palūkanų.
Šitaip bandau įrodyti, kad taupyti ir planuoti pirkinius yra naudingiau nei iškart pinigus ištaškyti rafinuotam cukrui.
4. Ne plastmasei ir kalnui šlamšto.
Kartu su pinigų tvarkymo idėjomis mėginu kovoti su vartotojiškumu, kurį nuo jaunų dienų kemša aplinka.
Paprašiau senelių žaislus dovanot ne dažniau 2 kartus per metus (Kalėdos + gimtadienis). Žaislus perkant, visiems susidėti ir pirkti brangesnius, geresnės kokybės, lavinančius. O vietoje žaislų, geriau atsisėst ir pažaist su anūkais su jau turimais žaislais. Kelis kartus daugiau visapusės naudos ir dešimteriopai daugiau džiaugsmo.
Dar bandau išmokyt, kad nemažą dalį žaislų ir kitokių linksmumų galima pasidaryt pačiam.
5. Labdara
Skatinsiu nedidelę dalį savo gaunamų pinigų skirti labdarai. Ar tai vienai iš televizinių išsipildymo akcijų, ar kokiai močiutei, ištiesusiai ranką prie bažnyčios. Atjauta yra būtinas dalykas kiekvieno gyvenime.
Labdaros idėją pasičiupau iš angliškų tinklaraščių apie pinigus.
Kol kas daugumoje surašytų punktų eksperimentuoju. Įtariu, kad kai kurie punktai keisis ir ne kartą. Ir protinga višta užpakalį išsidilgina.