Taupyklė @ Kur dingo pinigai? : Klaidžiojimas po finansų džiungles arba … ir protinga višta užpakalį išsidilgina

II pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai

Kaskart man nuėjus į Swedbank, darbuotojos su lengvu pasibaisėjimu pastebi, kad dar nesu sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutarties.O aš kaskart pasitelkiu statistiką, kad vidutiniškai vyrai Lietuvoje iki pensijos neišgyvena. Be to banko darbuotojos retai kada sugeba gintis nuo klausimų apie administravimo mokesčių dydį ir klausimų kodėl jiems sekasi prasčiau nei kitiems pensijų fondams.

Susiradau Vertybinių popierių komisijos tinklalapyje fondų veiklos rezultatus, kuriuos .doc formatu galite parsisiųsti ir Jūs.

Kadangi esu nemenkas diletantas šioje srityje, nesiimsiu prognozuoti kuris fondas geresnis ar lyginti skirtingų planų.

Panašu, kad permainų vėjai kiek aptirpdė rizikingiausius akcijų portfelius (30%+ akcijų dalis). Panašu tik kad prieaugiai lenktyniauja su infiliacija savo dydžiais, o pastaroji kartais šlubuodama atsilieka.

Kiek stebina tik Invalda, sugebėjusi pramauti daugiau nei kiti. Bent jau man kyla tokie įtarimai matant raudonus skaičius siekiančius kelias dešimtis, kai kiti investuotojai geriau ar blogiau  sutelpa į dydžius iki 10.

Savo paslaugas peršantis Swedbank, deja, niekuo nesužiba… bet grasinasi ateityje vieną kartą driokstelt taip, kad pelningumas pataps legendinis.

Man, pagal amžių, rekomenduojama visus pinigus sudėt į akcijas(dokumentas senokas, skaitykite atsargiai). Tačiau kaip gi tuomet su patarimu nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje? Panašu, kad dabar nemažai investuotojų pabūgę akcijų kritimo keičia akcijas į obligacijas su atitinkamu pelningumo sumažėjimu.

Tiems kam įdomu:

Vertybinių popierių komisijos dokumentas “Pensijų kaupimo bendrovių nustatyti mokesčiai, atskaitomi iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų”

Diskusijos apie pensijų fondų pasirinkimą:

spekuliantai.lt beigi šioks toks kiekvieno iš pensijų fondų įvertinimas ir fondų 2008 metų metinių ataskaitų nuorodų sąrašas



7 responses to “II pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai”

  1. Dali.us says:

    Jei nezadi dagyventi iki pensijos.. tai tau juo labiau riek II pakopos. bent jau kaska anukams paliksi…

    o shiaip, kubiliaus pastangomis peksiju reforma zlugo. negrystamai.

    • taupykle says:

      Toks nekuklus klausimas – ar pensijų fondų arbatpinigiai nesurys viso gauto pelno? Aš tikiu, kad kur nors vakarų valstybėse tokie dalykai veikia ir galgi net aprūpina senolius. Visgi Lietuva jau pergyveno Sekundės banką ir panašias šio atmainas, bent porą ženklių pinigų nuvertėjimų, o dabar ir prakiurusį NT burbulą. Viso to išdava – pasitikintis propaganda eilinis lietuvis būtinai liks išdurtas ir be teisybės. Va todėl aš kiek atsargiai žiūriu į pasiūlymus “būtinai būtinai dabar, nes vėliau bus gerai gerai* (*gal, be garantijų, bankas pasilieka teisę keisti sąlygas be išankstinio įspėjimo)”

  2. “kaskart pasitelkiu statistiką, kad vidutiniškai vyrai Lietuvoje iki pensijos neišgyvena” – iš tikrųjų viskas yra daug geriau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Apie tai rašiau čia: http://www.negerove.lt/2009/09/30/kiek-metu-as-gausiu-pensija/

    • taupykle says:

      Vilhelmai, įdomus paties tinklaraštis.

      Visgi nesutinku su šiuo paties teiginiu: “O jei rimtai, tai sulaukęs pensinio amžiaus tikiuosi garbingai gyventi iš savo gyvenimo santaupų arba palūkanų/dividendų, užuot reikalavęs, kad valstybė atiminėtų pinigus iš mano vaikų ir anūkų, ir kištų juos man kaip rūpinimosi manimi įrodymą.” . Imho, šie žmonės jau seniausiai užsidirbo tą pensiją. Jie jos, skirtingai nei pats rašai, neatiminėja iš nieko ir niekam nekiša. Tam žmonės ir atiduoda nemenką dalį savo pajamų, kad gautų bent jau šiokią tokią paramą senatvėje. O kad valstybė nesugeba generuoti pakankamai įplaukų į biudžetą, ar jo nemenką dalį išleidžia biurokratizmo mašinos “itin svarbiems” bezdalams finansuoti, tai čia valstybės nebrandumo ženklas.

      Ir kaip beskaičiuosi vyrų gyvenimo trukmę, namo, kuriame gyvenau, kieme, vis sėdėdavo koks 15 bobučių ir nė vieno dieduko. Va tau ir statistika.

  3. Mano manymu, negalima laikyti, kad Sodros išlaikomi pensininkai savo pensiją „užsidirbo“, nes jų pensija iš esmės nepriklauso nuo jų anksčiau mokėtų mokesčių. Esant dabartiniam pensijų mechanizmui, valstybės išlaikomų pensininkų pensijos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek Sodra sugeba surinkti iš dabartinių mokesčių mokėtojų (t.y. „vaikų ir anūkų“), ir tik vėliau pakoreguojama atsižvelgiant į tai, kokį darbo užmokestį gaudavo dabartinis pensininkas. Teoriškai įmanoma, kad esant labai mažam Sodros biudžetui, asmuo, gaudavęs dvigubai didesnį nei vidutinis atlyginimą, gaus ir dvigubai didesnę nei vidutinė pensiją, tačiau tiek jis pats, tiek ir kiti perpus mažiau gaunantys pensininkai gyvens žemiau skurdo ribos.

    Sodros sistema artėja bankroto link. Iš vienos pusės ją spaudžia mažėjantis gimstamumas ir emigracija, t.y. mažėjantis mokesčių mokėtojų ratas. Kitoje pusėje yra ilgėjanti gyvenimo trukmė, t.y. didesnis pensijų gavėjų ratas. Kuo toliau, tuo vis mažiau dirbančiųjų išlaikys vis daugiau pensininkų. Valstybė tokiu atveju gali arba mažinti pensijas, arba didinti pensinį amžių, arba didinti mokesčius (t.y. atiminėti pinigus iš dirbančiųjų).

    Aš agituoju už tai, kad žmonės (kol dar yra pajėgūs dirbti) patys sau iš tikrųjų UŽSIDIRBTŲ pensiją. Tai gali būti pensijų fondai (pensijų fonduose žmonės bent jau turi savo asmenines sąskaitas, o ne yra dotuojami iš bendro Sodros katilo), dividendai iš investicijų, pajamos iš nuomos, palūkanos iš indėlių ir kt. Blogiausiu atveju, net ir kojinėje po čiužiniu laikomos gyvenimo santaupos yra geresnis sprendimas nei pasitikėti valstybe. Aš pats valstybe nepasitikiu. Visiškai.

    • taupykle says:

      Vilhelmai, savo gyvenimą aišku geriau valdyt pačiam, o ne tikėtis kad kas kitas (šiuo atveju – valdžia su Sodra) sutvarkys už tave.

      Vėlgi klausimas lieka senas – Lietuvoje mačius tiek daug eilinių lietuvių maustymo, ar nebus taip, kad dalis fondų pavirs dirbančiais tik sau? Nes jie savo % gauna nuolat ir nepriklausomai nuo veiklos rezultatų. O štai piliečio prieaugį realiai gali suvalgyti infiliacija. Ar nesigaus taip, kad už sukauptą sumą atėjus pensijiniam amžiui teišeis 3 kepaliukus duonos nusipirkt?

  4. Prie galimų pajamų šaltinių aš todėl ir nurodžiau ne vien tik pensijų fondus, nes visiškai suprantu jų riziką. Taupymą reikia diversifikuoti (pagal galimybes), taip saugiau. Visas gyvenimas pilnas rizikų, žmogus niekada nebus saugus nei visiškai liberalioje rinkoje, nei autoritarinėje socialistinėje valstybėje. Tiesiog, mano asmenine nuomone, teisingiau, kai žmogus didesnę dalį atsakomybės dėl savo ateities pats užsikrauna ant savo pečių.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Subscribe: rss | email | twitter | +