Juodos dienos atsargų dydis – mažais žingsneliais į priekį.
Skaitant įvairius asmeninių finansų rašinius kyla minčių apie taupymą, kiek pinigų reiktų atsidėti bei pirkimą skolon.
Dalis rašančiųjų skaičiuoja pagal uždirbamų pinigų kiekį. Mano nuomone, toks skaičiavimas tinka tik tuomet, kai tų pajamų yra daugiau nei išlaidų ir jos stabilios.
Praktiškai reikia gyventi pagal pajamas, o tai reiškia, kad stengiantis išlaidos pajamų viršyti neturėtų. Apie greitų kreditų pelkę esu rašęs čia.
Juodos dienos fondui atsidėjėjimus siūloma daryti tokius, kad užtektų pinigų išgyventi bent 6 mėnesius netekus pajamų. Savo mėnesio pinigų poreikį galite sužinoti KURdingoPINIGAI.lt . Vėlgi, greitai sukaupti tokią sumą – nelabai realu, nes pagal žemiau esančio pavyzdžio skaičiavimus reikia minimum 18,000 litų.
Sakykim šeimos mėnesio išlaidos įskaitant paskolą – 3,000 litų. O pajamos: 1,200 + 2,300 litų. Mėnesio pabaigoje likutis turėtų būti +500 litų. Atidedant jį taupymui per metus turėtų gautis apie 6,000 litų + palūkanos, kas sudaro šeimos 2 mėnesių pinigų poreikį. Mažoka.
Galima skaičiuoti ir kiek kitaip: sakykim, darbą prarastų vienas šeimos narys. Pirmuoju atveju – neigiamas balansas (-700 litų), antruoju (-1,800 litų).
Šis skaičiavimas tinka, jei kuriam nors iš šeimos dirbančiųjų gresia prarasti darbą.
Pirmuoju atveju sukauptų 6000 litų atsargų užtektų 8,5 mėnesio, kad pajamų netekimas stipriai nepaveiktų šeimos išlaidų. Antruoju atveju – apie 3 mėnesius ir 10 dienų. Realiai šie skaičiavimai nėra visiškai tikslūs, nes praradus darbą įsijugia (bent jau turėtų) rimtas taupymo režimas, dėl ko sukaupto juodos dienos fondo turėtų užtekti ilgiau.
Išvada: KURdingoPINIGAI.lt pagalba sužinojus savo šeimos mėnesio pinigų poreikį galima susiskaičiuoti sumą, kurios turėjimas palengvintų sunkesnius laikus. Šią sumą, gerokai pasistengus, įmanoma sukaupti per metus. Ir ji mažesnė, nes skaičiuojamas tik būsimas pinigų trūkumas kurį reiktų kompensuoti negerovės laikotarpiu.
filosofinis klausimas: taupyti šiandien ar atsikratyti įsipareigojimų didesniu tempu?
juk praradus pajamų šaltinį, įsipareigojimai lieka ir teks mokėt iš santaupų, kad ir kaip sunku bebūtų. O jei netaupei ir mokėjai “į priekį, tarkim 2-3x” tai turi realų rezervą ir negadini savo “kreditinės istorijos”
p.s.
asmeniškai įsipareigojimus, stengiuosi dengti, bent viena įmoka “į priekį”, nu maža kas nutiks.
Nelabai supratau pasakymo – mokėjai į priekį. Ar čia pasilieki ateities įmokoms ar pagal sutartį jei leidžia maksimaliai mažini paskolą kišant visus turimus laisvus pinigus?
Anksčiau grąžinta skolos suma jau apsimoka tiek, kad nebereikia mokėti palūkanų – o tai jau nauda bent kokie 5-6%.
Praradus pajamų šaltinį dažniausiai ieškoma kito.
Sakyčiau juodos dienos fondas yra kaip tiltas per bedugnę – padės persikelt į kitą pusę sunkiu metu, tačiau toliau kulniuot teks pačiam. Tai nėra skraidantis kilimas kuris leis pasitenkinti tuo, ką sukaupei ir iš to gyvent.
į priekį, tai ale avansas, kito mokėjimo metu tiesiog jį panaudos.. dabar kišu, kiek turiu, jei netyčia sugrūsiu visą suma, galiu prašyt kad užskaitytų, tai dar it kokį procentuką sutaupysiu. bet čia labiau lizingams ar mažesnėms paskolom.
berods nemažai amerikosų konsultantų naudoja kaip mantrą “sumažinkite įsipareigojimus, kuo greičiau juos padengdami”, ir siūlo pirma dengt tai kas daugiau kainuoja (procentus turi minty). taip ir darau. Sausio menesį turėsim “laisvus” ~455 litų, kurių niekam neprivalėsiu duoti, o toliau jau spręsim, ar “laisvus” skirti likusiems 370lt/mėn įsipareigojimams “forsuoti” ar taupyti, o gal draustis gyvybę?
Tas ale avansas yra tiesiog laikinas juodos dienos fondo praplėtimas ir būsimų atskaitymų padengimas. Sveikintina praktika, jei atlieka kiek nors pinigų kuriuos galima laisviau panaudoti.
Apie “amerikonsų” praktiką esu rašęs įrašę apie Dave Ramsey. Šį metodą jis pasivadino Debt Snowball arba skolų sniego kamuoliu.