Dar ne per seniausiai bankai net užspringdami vienas per kitą skalambijo kaip gerai yra “turėti” paskolas. Kaip parodė gyvenimas, su bankais susidėti gal ir galima, tačiau labai nepraktiška.
Šiuo metu bankai pradėjo vystyti naują kryptį – “spauskitės kiek galit, taupykit, ir mokėkit paskolų palūkanas”.
Tokią išvadą padariau užmatęs Swedbank’o antrą blyną – ManoFinansai.lt . O prieš keletą dienų į pašto dėžutę įkrito ir Snoro “remiamas” ManoPinigai.lt popierinis variantas. Nenustebinsiu nieko – tiek svetainės, tiek ir leidiniai prifarširuoti prastai slepiamos bankų savireklamos. Swed’ui tai jau antrasis tų pačių darbuotojų blynas – buvo laida LRytas.tv . Tik patarimai ten buvo tokie … savotiški, pvz. finansines problemas šeimoje galima spręsti – pasiimant dar vieną paskolą iš to paties Swed’o. Arba pradėt verslą be leidimų…
Be abejo, sveikintina, kad bent minimalus asmens finansų švietimas lenda į paviršių, tačiau tik tada – kai to nebuvimas ima grasinti kieno nors kišenei.
Tiems kas domisi asmeniniais finansais, o ne bankų propaganda, galiu rekomenduoti šias knygas lietuvių kalba:
1. Asmeninių finansų pagrindai, Daiva Jurevičienė, 2008, Vilnius
2. Išmokite skaičiuoti savo pinigus, Aušra Maldeikienė, 2005, Tyto Alba
Teko pernai perskaityt pirmąją knygą.
O kitą semestrą dar ir pasimokyt pas knygos autorę 🙂
Baigiu skaityt šią knygą, bandysiu parašyt šiokią tokią apžvalgą, nors ir nebuvau ekonomikos/vadybos studentas.
Bet pati knyga – neblogas pradžiamokslis finansiniam žaliuokei.
na as pirmos knygos neskaicius, o antra kazkada labai patiko – viskas labai aiskiai ir suprantamai.
Antrąją knygą kaip tik ketinu pradėt skaityt.
Dargi planuoju įsigyt porą knygų angliškai iš amazon’o. Jose yra nemažai dalykų, kurie Lietuvoje netaikomi/nepritaikomi/neveikia, bet bendra nauda akivaizdi. Pavyzdžiui, labai giria “Personal finance for dummies”
Sakyčiau, kad ne visai tikslu. Paskola nėra visada blogai. Autoriui reiktų pasidomėti.
Vienas iš smagiausių investavimo būdų yra pasiimti paskolą be užstato su mažomis palūkanomis ir šiuos pinigus paskolinti už labai dideles palūkanas + užstatas. Kaip tai padaryti – mokslas. Bet jei išmoksti, tuomet supranti, kad ne bankas yra priešas, o nežinojimas :]
Urbokida, negaliu prieštarauti. Bandžiau tik pasakyt, kad jei daryt – tai reikia daryt rimtai ir išmanyt. Kitaip labai realu susimauti. O bankai su savo tuntais skaičiuotojų, protingųjų kurmių, PR’o specialistais turi ženklią persvarą prieš paprastą vartotoją.
Is Swedbank produkto banko taisykliu: “Bankas kaupia tik tuos duomenis, kurie būtini teikiant klientui kokybiškas paslaugas, įskaitant konsultavimą apie banko produktus ir jų naudojimą, taip pat Bankui valdyti būtiną informaciją”
Butent del to pradejau ieskoti kitos alternatyvos. Nenoreciau “pasijust zvaigzde” – kai tau skambina susireiksmines “pabaltijo regiono vadybininku vadybininko vadovo pavaduotojas”(jei trumpiau – pardavimo vadybininkas :)) ), ir labai rimtai siulo susitikt aptart bendradarbiamo galimybes bei pritaikytus Jum banko produktus…
Tai yra elementarus, gerai uzkabinantis, marketingo irankis, kainuojantis pigiau, nei busto paskolos reklama per TV.
Asmeniškai labai kreivai ėmiau žiūrėt į akcijas “nuolaida įsigijus mūsų tinklo nuolaidų kortelę” kai perskaičiau Statoil sąlygas. Jei gerai pamenu, su vartotojo duomenim gali daryt ką nori – siuntinėt reklamą, skambint, neįspėjus perduot duomenis trečiosioms šalims. O ten vardas, pavardė, adresas, telefonas. Ir visa tai už 2-3 centų nuolaidą litrui. Galvoju, o jei įrašius Mikę Pūkuotuką tose anketose?