Taupyklė @ Kur dingo pinigai? : Klaidžiojimas po finansų džiungles arba … ir protinga višta užpakalį išsidilgina

Kiek pinigų juodai dienai reiktų turėti krizės metu?

Turbūt teko girdėti, kad reiktų turėti 3-6 mėnesių pajamų dydžio sumą atsidėjus kaip santaupas “juodai dienai”. Stebint visokių “imk staigiai 100 ltl sms’u*” suklestėjimą, panašu, kad tokios sumos daugeliui – sunkiai pasiekiama svajonė.

Mano pamąstymai šia tema:

Daug kur pabrėžiama, kad reiktų juodai dienai sutaupyti bent 10% šeimos METINIŲ pajamų. Tačiau ši suma nesiekia norimo 3-6 mėnesių dydžio ir jos vargu ar užteks, kai prisireiks. Šis variantas galbūt tinka stabilias pajamas gaunantiems, kuriems negresia darbo praradimas.
Tačiau man, kurio alga pastaruoju metu priklausė nuo autorinių sutarčių, šią kartelę tektų kilstelti iki 20%. Nes autorinės sutartys – įnoringų mūzų prižiūrimos 🙂
Jei gresia atleidimas iš darbo – pats laikas įjungti rankinį stabdį ir pasistengti sukaupti 40% šeimos metinių pajamų dydžio sumą. Tai sudarytų nepilnų 5 mėnesių pajamų sumą.

Tokia sukaupta suma būtinas minimumas. Katastrofinėms situacijoms patariama turėti dar bent dukart tiek staigiai parduodamo turto. Nežinau, kiek tai realu dabartinėje Lietuvos situacijoje, bet tikiuosi nešiojamo kompiuterio niekad neteks parduot anksčiau nei šis atitarnaus savo laiką.

Aš, asmeniškai, 3-6 mėnesių periodą pratęsčiau iki 3-12 mėnesių, priklausomai nuo to, kiek lengvai galima susirasti tokį patį ar panašų darbą.



9 responses to “Kiek pinigų juodai dienai reiktų turėti krizės metu?”

  1. Kristina says:

    Ta minti apie 10 proc. radau knygoje “Turtingiausias Babilono zmogus”. Praktikoje igyvendinama lengvai ir nesunkiai esant bet kokioms pajamoms.
    Taciau tokie autoriai kaip R.Bach ir B.Schafer ta minti istobulino – pagal ju metodikas reikia atsideti 30 proc. pajamu – 10 proc. eina taupymui grynais arba kaupiama norimam pirkiniui, 20 proc. i ilgalaikes investicijas, kurios nelieciamos.
    Ta 10 proc. taisykle is paziuros atrodo sunkiai igyvendinama, bet per metus atsidedi 1,2 algos, per du metus – 2,4 algos, per tris metus – 3,6 menesines algos… ir viskas nepastebimai, nekeiciant gyvenimo budo 🙂

  2. taupykle says:

    Ar ne Schafer buvo pasiūlymas piniginėje visad turėti bent 2000 litų – kad jaustumeisi laisvas ir turtingas? Nors galiu ir klyst…

    Mano nuomone, apie investicijas, tuo labiau ilgalaikes, reikia išmanyt, nes kitu atveju pinigus greitai sugrauš infiliacija ir dosnūs fondų administravimo mokesčiai.

  3. Eimantas says:

    man labai keistai skamba ta rekomendacija laikyt kažkiek atlyginimų – ar tikslas yra tuos 5 ar 10 mėnesių gyvent taip pat, kaip ir gaunant atlyginimą? Abejoju, vis viena įjungi taupymo režimą ir iš vienos algos galima išgyvent kokius tris mėnesius. Išeidamas iš darbo gavau išeitinę už 5 mėnesius, tų pinigų per pusę metų neišleidau ir pusės. Sakyčiau, gal tiksliau būtų paskaičiuot savo įprastas mėnesio išlaidas ir tada jau daugint iš 3 ar 6, priklausomai nuo pesimizmo lygmens 🙂

  4. Stepas says:

    @taupykle: taip, Bodo Schaferis rekomendavo nešiot piniginėj gan didelę sumą pinigų. Tam, kad prie jų “priprasti” ir nesijausti su pinigais “blogai”. Ir taip pat jis sakė, kad turi būti ir “minimali riba”, kurios iš tų pinigų išleisti negalima 😉

    @Eimantai: man šis patarimas atrodo geras. Jo esmė, kad galėtum netekęs darbo gyventi tokiu pat lygiu, kaip gyveni dabar. Žinoma, protingas taupytų tuo metu… Bet čia labai stipriai akcentuojamas ir psichologinis faktorius: tu jautiesi daug tvirčiau, jeigu žinai, kad netekus darbo galėsi išgyventi. Nereikės kaip lapeliui drebėti. O kartais ir žemintis prieš darbdavį.

    Infliacija ar ne… Bet turėti pinigų, kad ir nuvertėjusių, yra daug geriau, nei jų neturėti iš viso 🙂 Lietuviai nepratę taupyti, bent man taip atrodo. Nes mano aplinkoje yra daug žmonių, kurie gauna pakankamai pinigų, tačiau nusiperka ką nereikšmingo ir jų vėl “neturi”. Jei gerai pamenu, tai vadinama “skurdo psichologija”…

  5. taupykle says:

    Stepai, pritariu. Svarbiausia ne tai, turi sutaupęs daug ar mažai – svarbiausia, kad gali ramiau miegoti naktimis. Nes jei reikia skolintis užgriuvus pirmoms bėdoms – tai jau pavojaus ženklas. Tai gali virsti į “skolų sniego kamuolį” – apie jį esu šiek tiek rašęs čia: http://taupykle.blogr.lt/2009/04/24/ilgas-kelias-i-finansine-laisve-pagal-dave-ramsey/

  6. Kristina says:

    pastebejau, kad daugumos autoriu knygose kartojasi tos pacios mintys – tik kitais zodziais. Ne vieno autoriaus patarimais neverta vadovautis 100 proc.
    Ilgalaikes investicijos gali buti ivairios priklausomai nuo to, kokia ateiti numatom. Jei laukiam dideliu kataklizmu – auksas (jis uzkonservuoja verte net ir nuvertejant ar keiciantis valiutoms), jei ekonomikos kilimo – akcijos (is ju galima neblogai uzdirbti, jei yra galimybe skirti bent 20 minuciu rinkos analizei kiekvienos darbo dienos ryta), ivairios kolekcines vertybes (turi buti kaip hobis, kad neprisirinkti bevercio “balasto”)… yra daug ivairiu variantu 🙂

  7. taupykle says:

    Auksas, šiek tiek smuktelėjo 2008 pabaigoje, bet bendra kreivė mano akimis jau senokai kyla: http://www.infomine.com/Investment/HistoricalCharts/ShowCharts.asp?c=Gold

  8. Niekas says:

    Santaupų reikia turėti ne visiems vienodai. Tam, kurį bėdos atveju pvz. gali išlaikyti tėvai, jų gal išvis nebūtina turėti. O tas, kuris neturi kas jam padės (vadinasi ir darbo gali nepadėt susirasti), turi santaupų turėt tiek, kad nemirtų badu ir turėtų stogą virš galvos visą likusį gyvenimą.

    • taupykle says:

      Mano nuomone, “gali išlaikyti tėvai” yra labai nekoks variantas. Nes stipriai muša per motyvaciją ir gali skatinti tinginystę. Pastebėjau, kad žmonės labiausiai ima stengtis kai palieka savo taip vadinamą “komforto zoną”.

      Kai dėl santaupų iki gyvos galvos, tai čia kiek utopinė mintis. Šiame įraše bandžiau išsakyt savo nuomonę ir parodyt kiek kitokį skaičiavimo būdą – kai iš mėnesių skaičiaus dauginama ne visos mėnesio išlaidos ar pajamos, bet tik suma, kurios garantuotai trūks. Nes ši suma – mažesnė, dėl to ją pradžioje neturint pilnai tiek santaupų sukaupti bus lengviau. O padarius pirmą žingsnį ir kiti turėtų būt lengvesni.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Subscribe: rss | email | twitter | +