Viena internautė (prisistato kaip “Prémaman parduotuvės kolektyvas”) patalpino įrašą į savo tinkliaraštį apie mokymąsi taupyti kartu su vaikais.
Rekomenduoju: Keli būdai mokyti vaikus taupyti
Citata: “Paskui pradėjome mokytis skaičius – tada tardavomės, kad daikto, kurį renkasi kaina prasidėtų 0 arba 1”. Gudručiai 😀
O vieno daikto taisyklę aš ir pats sugalvojau. Kol kas pasiteisina su kaupu, o mažas pipiras netgi labai tokia tvarka patenkintas. Užtat renkantis koks atsakingumas, rimtis ir susikaupimas išlenda 😀 .
Tas 1 priklauso, kiek po jo eina skaičių 😀
Taikliai pastebėta 😀 .
Ačiū, kad nelikau nepastebėta su savo auklėjimo metodais.
Dėl atsakomybės tai tikrai: prisimenu ne vieną ilgą apsipirkimą, kai lakstai padėti į vietą pasiimtus daiktus. Bet už tai jokių riksmų ir “auklėjimų” parduotuvėje.
Dėl gudrumo tai nesiskundžiu, kaip daugiau valdyt ūkį ir auklėt tris atžalas?
Ir dar 🙂 Parodykit vaiką, kuris pradėjo mokytis skaičiuoti nuo milijono, o ne nuo 0 ir 1 ?
Eitne, įtariu, kad skaičiuoti nuo nulio mokosi tik būsimieji programuotojai 😀 Arba moko jų tėvai programuotojai.
Aš taipogi įsitikinau, kad kartais rimtu susitarimu ir kompromiso radimu daug toliau nukeliauji nei laidant kakarynę.
Paskutinis juokas: einant pas šeimos gydytoją reik itin smulkiai susitarti ką ir kaip darysim. Kad klausys krūtinę, nugarą, reiks liežuvį iškišt. Tai nueinam – viską pats daro savanoriškai, neragintas. Jei tik koks nukrypimas nuo kurso – griežtas ne 😀
Labai teisingas pastebėjimas. Bet tėvai ne programuotojai, o motina- matematikė 🙂
Dėl aiškinimo tai tikrai būtina – gerumu bet ką įveiksi.
Nuo matematikų man dar dabar šiurpas nugara nubėga… nors su matematika prasčiau tik antram universiteto kurse pradėjo darytis.
Dėl to gerumu bet ką, tai kartais įdomiai gaunasi. Prašai kaip žmogaus, apeliuoji į sveiką protą ir visuotinę ramybę, o pas slibinuką velniukai akyse įsižiebia, kreiva šypsenėlė, uodegoj variklis įsijungia ir pirmyn … Nors, kaip skaičiau Green’o knygoje (kur ant viršelio mažius meta mobilųjį telefoną į unitazą) – retas dvimetis pasižymi bent mažu kiekiu sveiko proto ar gali būti aiškiai prognozuojamas 🙂
Gausi mano tinklalapy apie vaikus parašyt ;)O šiaip, ką įdedi į vaiką iki trijų metų – tą ir turi. Aišku paskui galima gludinti kampus, ieškot kompromisų. Juk ko tikiesi iš vaiko – toks ir užauga. Va vadini “slibinuku” – tai slibinuką ir gauni. Vaiko padas labai mažas, bet žiauriai skaudu po juo būti 😉
Na, jei sutinkat manajame parašyti apie taupymą – aš drąsiai už 🙂 . Kaip tik turiu “home made” pasaką apie išmėtytus daiktus renkančią pelytę, juos tvarkingais sudėtus saugantį paršelį (kurio namą, be jokios abejonės, sugriovė vilkas iš pasakos) ir kitus namų monus.
O slibinukas tai toks nedidelis beveik pūkuotas nesuprasi ką darantis smėlį kapstantis sutvėrimas naikinantis ramybę ir liūdesį bet kur 🙂
Apie apskritai taupymą ar apie vaikus? Manau įmanomi barteriniai mainai 😉
Apie taupymą iš asmeninės patirties ir pasiteisinusius metodus.
O aš savo ruožtu prisėdęs surašysiu savo pasaką ir pasiųsiu el. paštu 🙂
Ok. Pamėginsiu, bet prašau labai nesišaipyti.
Prašom man atsiųsti elektroninio pašto adresą – ištesėsiu pažadą. Aš naujokė blogsferoj, tai ne viską moku susirast.