Pasižiūriu į TV tinklelius ir jau kokie 5 metai visiška nyyykuma ir pigi dirbtinė cukraus pudra prikimšta silikono.
Kuo čia man TV3 užkliuvo? Ogi “Didingiausiu filmu” aka “Epic movie”. IMDB jam 45,000 balsų nepagaili įvertinimo 2.2 / 10 . Bet Lietuvoje turbūt perkama ir rodoma bet kas.
Dėl to TV3 siūlyčiau parodyti dar ir šiuos filmus:
Gang of Roses – juodaodžių vesternas nufilmuotas kažkokioj skylėj Bronkse. IMDB: 1.9 / 10
beigi
The Hottie & the Nottie – kuriame vaidina Paris Hilton. IMDB: 1.8 /10
Arba tiesiog čiupkit visą balasto sąrašą: http://www.imdb.com/chart/bottom . Atseis po kokius $0.01 už filmą. Ir pigiai ir eterio laiką užkišit. O reklamai paleiskit “Aš tikiu tau tikrai pravers 500 litų” šedevrus.
Gavau Kalėdinį SMS nuo paties Kalėdų Senelio. Anas man ir porina vos beišsitekdamas 160-yje žinutės raidžių: atsakyk kas yra Kalėdų Senelio maiše ir laimėk 100 litų dovanų! D O V _ _ _ S. Daugiau informacijos www.dovanuroges.lt smirdziaiaferistai.lt
Sako, kuo labiau krenta žmogaus atsparumas ligoms/imunitetas, tuo daugiau šlykštynių atgija ir ima griaužt. Pasak lietuvių liaudies “ant palinkusio karklo visos ožkos lipa”.
Visą šitą eilinį žaidimą antpirščiais organizuoja UAB Inscribo, kurios nurodytu registracijos adresu nieks neranda. Be to, gerokai keikiama jų pačių darbuotojų. Šitie patys anksčiau jau bandė įsiūlyti IPhone mobilųjį telefoną. Blogiausia tai, kad skaitiklis imas suktis vos tik gavus žinutę. Net nesvarbu, atsakei į ją ar ne.
Tuo tarpu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nusiplovė rankas. Akivaizdu, kad kol neišvilios kokių 50 litų iš kokio seimūno, tol valdininkai palaimingai snaus darbo vietose.
TAIGI, PASKAIČIUOKIME, PROTINGIEJI KURMIAI:
Savaitės prizas – 100 litų. Laimi daugiausiai pribalsavęs/atsakęs telefono numeris. Jei jų daugiau, litus išdalina.
Štai minėtoje svetainėje skelbiami 25 laimėjusių išdurtų telefonų savininkų numeriai. Vien iš jų snaigių/taškų matyti 120 atsakymų (atsakymas = 50 snaigių taškų). Šį skaičių aš dauginčiau iš kokių 3, kadangi paskutinis numeris sąraše atsakė 4 kartus. O kiek tokių kurie atsako po vieną kartą kol susiprotėja arba juos kas paprotina?
Taigi, vien iš atsakymų subyra min 240, o realiai ženkliai daugiau litų. Pridėkim dar vidutiniškai 30 litų “prenumeratos” kainą, štai dar 750 iš pradinio sąrašo. Taigi, vien skelbtasis sąrašas privarvina Inscribo 1000 litų įplaukų. Įtariu, kad pusė nubyra mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjui, nes pastangų stabdyti šį “visiškai legalų” verslą nesimato.
Tokie parazitiniai uab’ikai vis dažniau lenda su savo pasiūlymais į TV. Jei jau per “Lietuvos Talentai 2009” sugebėjo išspirkti laiką savo horoskopams, matyt, pelnu nesiskundžia.
Daugiau (ir instrukcija kaip atsikovoti prarastus litus) čia: http://teisingiskundai.blogspot.com/search/label/Inscribo
Pagaminau vienam iš savo vaikių Kalėdinę dovaną (vieną iš keleto, tik kad šita mano gaminta). Pritrūkau mažo teptuko (o iki artimiausios parduotuvės 10 km), tad dažiau pirštais 😀 , rezultatas nebaigtas.
Vaizdas sutemus, įjungus lempą. Šita lempa/kaminas sukinėjasi į visas puses.
Pilnas traukinuko vaizdas - garvežys, "keleivinis" vagonas - puikiai tinka smulkmenoms, kad neišbyrėtų. Ir dvi platformos - lentynos knygoms, žaislams ir t.t.
Pilną gamybos aprašymą su nuotraukomis sudėjau čia: Instructables.com
Swedbankas, sekdamas nelabai nusisekusiu TV laidos apie asmeninius finansus keliu, sukūrė dar ir svetainę.
Išbandžiau jų siūlomą finansinio išprusimo testą. Tiesą sakant nustebino rezultatai: “Puiku! Jūsų finansų srities žinios nustebintų net ir patyrusius profesionalus!“. Nustebino, nes universitete piktybiškai nelankiau ekonomikos teorijos paskaitų, bet nevengiau praktikų.Atsakiau į 11 iš 12 klausimų, nes paskubėjau atsakinėt. Bet ir klausimų rimtų pasitaiko.
Gal ir jums bus įdomu išbandyti: https://www.manofinansai.lt/lt/surveys/index
Įrašas ne į temą, bet paveikslėlis itin taikliai atspindi mano, kaip www programuotojo-mėgėjo pastangas ir vargus tinklapių dizaine. O tiksliau bandymus priverst viską bent kiek padoriau veikt Internet Explorer naršyklėse.
Modernaus interneto dizaino išaiškinimas, paveikslas iš čia: http://www.i-marco.nl/weblog/images/breakdown.png
Taupymas ir pirkimas skolon – mano požiūris.
Asmeninių finansų patarimuose pabrėžiama – jei labai nori įsigyti kokį daiktą ar paslaugą, pakentėk – nes impulsyvus pirkimas yra prekybininkų laimė, o pirkėjo apsigavimas. Prieš tai reiktų bent porai dienų palikti pirkimą “ramybėje” ir bent jau išsimiegoti, nes “rytas už vakarą protingesnis”. Realiai pravartu dar ir į kainynus internete žvilgtelėti, gal užsienyje ta pati prekė pigiau . Tiems, kas prieštarauja, kad Lietuvoje bent jau garantinį aptarnavimą gali gauti – istorija apie pirkinio iš BMS garantiją, kai to BMS kaip ir nebėra.
Kartais, kai pritrūksta pinigų ką nors įsigyti, kyla pagunda pasiskolinti. Tai įrodo klestinčios trumpalaikių kreditų teikimo bendrovės, kurių reklamomis pražydo televizijos programos.
Taigi, kiek reiktų turėti sutaupius grynųjų prieš skolinantis pirkiniui?
Mano asmenine nuomone (o aš nesu finansų ekspertas, tad čia tik mano padūmojimai) – ne mažiau 50% grynais atskaičius santaupas juodos dienos fonde. T.y. palikus juodos dienos pinigus neliestus, ir papildomai sutaupius bent pusę pirkinio sumos – realu pradėt galvot apie skolinimąsi. Kodėl čia taip sumąsčiau? Ogi saugiau yra gyventi turint finansinių atsargų, kai jų prisireikia. Be to, jei žmogus sugebėjo uždirbt ir sutaupyt pusę sumos, realu, kad ir kitą pusę sumos su palūkanomis sugebės grąžinti. Dideliam pirkiniui šį % galbūt galima sumažinti kokiais 10%. Didesnė pradinė nuosava investicija – mažesnis įsipareigojimas bankui, mažesnė rizika, mažesnis ir spaudimas.
Pasaulio praktika rodo, kad vedami godumo (kam tas užstatas ir pajamos, “jamk” paskolą, o riziką mes perparduosim) bankai sugeba sukelti nemenkus tarptautinius finansinius drebėjimus. Arba visišką finansų sistemos subombardavimą, kaip kad nutiko Islandijai.
Be to – paskola iš padoresnio banko, o ne iš greitų kreditų bendrovės. Jei bankas neduoda – vadinasi, reiktų susimąstyti. Blogybė yra ilgalaikės paskolos palūkanas dengti kita trumpalaike paskola aka vartojimo kreditu.
Juodos dienos atsargų dydis – mažais žingsneliais į priekį.
Skaitant įvairius asmeninių finansų rašinius kyla minčių apie taupymą, kiek pinigų reiktų atsidėti bei pirkimą skolon.
Dalis rašančiųjų skaičiuoja pagal uždirbamų pinigų kiekį. Mano nuomone, toks skaičiavimas tinka tik tuomet, kai tų pajamų yra daugiau nei išlaidų ir jos stabilios.
Praktiškai reikia gyventi pagal pajamas, o tai reiškia, kad stengiantis išlaidos pajamų viršyti neturėtų. Apie greitų kreditų pelkę esu rašęs čia.
Juodos dienos fondui atsidėjėjimus siūloma daryti tokius, kad užtektų pinigų išgyventi bent 6 mėnesius netekus pajamų. Savo mėnesio pinigų poreikį galite sužinoti KURdingoPINIGAI.lt . Vėlgi, greitai sukaupti tokią sumą – nelabai realu, nes pagal žemiau esančio pavyzdžio skaičiavimus reikia minimum 18,000 litų.
Sakykim šeimos mėnesio išlaidos įskaitant paskolą – 3,000 litų. O pajamos: 1,200 + 2,300 litų. Mėnesio pabaigoje likutis turėtų būti +500 litų. Atidedant jį taupymui per metus turėtų gautis apie 6,000 litų + palūkanos, kas sudaro šeimos 2 mėnesių pinigų poreikį. Mažoka.
Galima skaičiuoti ir kiek kitaip: sakykim, darbą prarastų vienas šeimos narys. Pirmuoju atveju – neigiamas balansas (-700 litų), antruoju (-1,800 litų).
Šis skaičiavimas tinka, jei kuriam nors iš šeimos dirbančiųjų gresia prarasti darbą.
Pirmuoju atveju sukauptų 6000 litų atsargų užtektų 8,5 mėnesio, kad pajamų netekimas stipriai nepaveiktų šeimos išlaidų. Antruoju atveju – apie 3 mėnesius ir 10 dienų. Realiai šie skaičiavimai nėra visiškai tikslūs, nes praradus darbą įsijugia (bent jau turėtų) rimtas taupymo režimas, dėl ko sukaupto juodos dienos fondo turėtų užtekti ilgiau.
Išvada: KURdingoPINIGAI.lt pagalba sužinojus savo šeimos mėnesio pinigų poreikį galima susiskaičiuoti sumą, kurios turėjimas palengvintų sunkesnius laikus. Šią sumą, gerokai pasistengus, įmanoma sukaupti per metus. Ir ji mažesnė, nes skaičiuojamas tik būsimas pinigų trūkumas kurį reiktų kompensuoti negerovės laikotarpiu.
Aš rašau, o už lango merkia rudens lietus, ką tik ištirpdęs nesenai suręstą senį-besmegenį-morkanosį. Gerai bent, kad ne šlapdriba.
Tokioms akimirkom, kai lieki namie su mažiais, tenka prisigalvot veiklos. Televizijos vengiu, nebent norėčiau vaiką užaugint profesionaliu teroristu. Neturiu nieko prieš TV, bet kelios ramesnės valandos vaikiui kiurksant prie žydrojo stikliuko atima iš jo nuosavą vaizduotę, kūrybiškumą ir prikemša nelabai sąmoningų stereotipų. Neapsimoka.
Taigi, parankiojau 20+ įdomių užsiėmimų veikams ir tėvams kartu likus namie:
1. Pasigaminkite žaislų vietoje to, kad nusipirktume jų prekybcentryje. Apie žaislų gamybą namuose esu rašęs čia.
2. Paskaitykite knygą. Aš rimtai. Leiskite vaikiams patiems išsirinkti ir skaitykite pasakas iki galo! (Tik saugokitės, kad nepačiuptų enciklopedijos kokio D tomo 😉 ) . Pastebėjau, kad vaikai nurimsta ir vėliau leidžia užsiimti tėvams savo reikalais, jei gauna 0,5 – 1 val nedalomo vientiso dėmesio ir laiko kartu. Jei turimos knygos nusibodo – išbandykite vietinės bibliotekos atsargas. Perskaičius vieną pasaką, kitą gali “skaityti mažasis”. Jau esu rašęs apie mano mažojo versiją – “išlindo iš miško VIIIILKAS, toks susinervinęs visas, murzinas” 😀
3. Parašykite knygą! Jei vaikai dar nerašo, tegul lapuose savo istoriją nupiešia, o vėliau, jiems diktuojant, galite užrašyti.
4. Antklodžių pilis! . Susirinkite namie antklodes, užtiesalus, keletą kėdžių ir pastatykite tvirtovę. Kiek žinau vaikų, daugumai patinka pasistatyt tokią tvirtovę ir joje žaist.
5. Kartu pasimokykite naują ketureilį eilėraštį. Juk artėja Kalėdos, o eilėraštis – reikalas rimtas!
6. Paprašykite vaikų pagalbos namų darbuose!
7. Pasigaminkite kėglius! . Tam reiks tuščių plastikinių butelių, o kamuolį gali atstoti į nailoninę kojinę sukištos kitos kojinės. Sustatai koridoriaus gale ir pusvalandis džiaugsmo – garantuota.
8. Apie košę makalošę iš miltų, druskos ir aliejaus esu rašęs čia. Geriau nei plastilinas, nebrangu, greitai ir paprastai paruošiama.
9. Pašokite! Tikiu, kad kažkur namie rasite muzikos vaikams. Jei ne – visad gali padėt radija ar kokia ala “muzikos akademija” per TV. Garantuota streso mažinimo procedūra ir jums.
10. Gerkite arbatą … ant grindų 😉 . Pasitieskite staltiesę, geriau ne “išeiginę”, susieškokite sausainių ir susiruoškite mini-iškylą namie.
11. Paprašykite vaiko nupiešti atviruką. Puikiai tinka kai reikia sveikinti senelį, močiutę ar kitus artimus vaikiui žmones.
12. Suvaidinkite sceną iš pasakos – pavyzdžiui, kaip vilkas vijosi tris paršiukus.
13. Mini lėlių teatras. Ant rankos užmauta kojinė ir uždengta kėdė gali pavirsti teatro scena. Toliau – tik jūsų vaizduotės vaisius.
14. Parašykite laišką. RANKA! . Šiais elektronų laikais gauti ranka rašytą laišką – kažkas tookio! 🙂 . Puikiausiai tinka sūnaus-tėčio sąmokslui kodiniu pavadinimu “kokia gera mama ir kaip mes ją mylim” . Ir padedi, kad rastų atsikėlus, mums jau išdūmus į darželį ir darbus….
15. Pakvieskite vaiko draugų į svečius. Vaiki dažniausiai dingsta savo pasauliuose bent porai valandų.
16. Pažaiskite parduotuvę, restoraną ar automobilių remonto dirbtuves. Restoranui būtinai reikės prijuotės iš virtuvės, užrašų knygelės bei pieštuko. Remonto dirbtuvėms pravers tėčio įrankiai.
17. Su vaiko pagalba perstatykite jo kambaryje baldus.
18. Prekybcentriuose kartais būna kartoninių dėžių. Jos virsta puikiomis pilimis, automobiliais, lėktuvais ir panašiais dalykais. Ir visai negaila, kai suplyšta. Juk visada galima pasigaminti naują!
19. Paslėpkite daiktų visur namuose. Pavyzdžiui, sausainių. Nupieškite popieriuje planą ir keliaukite į lobių medžioklę. Ei, netgi suaugę tuo užsiima!
20. Gaminkite maistą kartu.
21. Užsikelkite vaiką ant nugaros ir pajokite “arkliukais”.
22. Išsimaudykit! . Daug vandens, daug putų, jokio skubėjimo. Jei laukimo procesas nuobodokas – pasičiupkite knygą.
23. Pagaminkite ūgio matuoklę. Popieriaus juosta. Metras. Maniškis itin mėgsta matuotis kiek jau paaugo.
24. Sumaišykite 2-3 skirtingas puzzle dėlionių kaladėles. Tegul atsirenka 🙂
25. Pagaminkite šeimos medį.
26. Neveikite nieko! Veiklos namuose – per akis. Tegul mažos galvelės pačios susigalvoja veiklos.
Gavau laišką iš lankytojos apie KURdingoPINIGAI.lt
—————————
Loreta:
Sveiki, labai noreciau padekoti uz superine programele, kuri labai padeda kontroliuoti pajamas ir islaidas, analizuoti ir daryti isvadas kur galima sutaupyti kitam kartui 🙂 Taciau nelabai suprantu kokia yra Jums is to nauda,ar Jus naudojate siuos duomenis kazkokiai analizei?
—————————
Atsakiau:
Sveiki, Loreta,
Dėkui už gerą žodį.
Kaip ir Jūs, vedu savo išlaidas tam, kad pažiūrėčiau kur mano šeima galėtų šiek tiek pasispausti. Prie vartotojų duomenų rankų nekišu. Pacituosiu iš KURdingoPINIGAI “Privatumo ir naudojimosi nuostatų”: “Mes, KurDingoPinigai.lt kūrėjai, pažadame: Nekaupti, neperduoti ir neparduoti išvestinių duomenų rinkos tyrimams, statistikai ir kt. Kaupiama vartotojo statistika bus rodoma tik pačiam vartotojui!”
Kokia man iš to nauda? Na, pirmiausia – šiokia tokia asmeninė. Pagaliau matau kiek man ir mano šeimai reikia sukaupt atsargų juodai dienai šiais neramiais laikais. Ir kiek dar galim išleisti.
O šiaip pati svetainė – mano hobi. Vieni skraido jėgos aitvarais, kiti kolekcionuoja pašto ženklus. Aš gi – programuoju 🙂
Pagarbiai,
Kęstutis,
KURdingoPINIGAI
———————–
Nors jėgos aitvarą išbandyti norėčiau 🙂
Keliones ir atostogas geriausia planuoti iš anksto, nebent skrendama “bet kur”, t.y. ten, kur geriausia kaina patrauks paskutinės minutės pasiūlymai.
Radau ir vis dar neatsidžiaugiu pigių lėktuvo bilietų paieškos svetaine SkyScanner.net
Skyscanner bilietų kainų kalendorius
Išbandžiau keletą panašių svetainių, tokių kaip (anglų kalba) Momondo, Kayak ir (lietuvių kalba) skrisk.lt, lektuvu.lt ar greitai.lt
SKYSCANNER PLIUSAI (mano asmeninė nuomonė)
- 1. Ieško visose į/iš šalies skrendančiose avialinijose.
- 2. Leidžia pažiūrėti ištisų mėnesių bilietų kainų grafikus. Jei kelionės datos nėra griežtai fiksuotos, galima ženkliai sutaupyti “pastumiant” datas keletą dienų.
- 3. Visas reikalas nemokamas ir neproteguojama viena ar kita aviakompanija.
- 4. Sugeba surast Ryanair bilietus (visgi stambiausias vežėjas Lietuvoje), ko nesugebėjo nė viena lietuviška svetainė.
- Man labai patinka vieno/kelių kūrėjų internetiniai projektai kurie yra super.
Ką patys SkyScanner sako apie save? Ištraukiau informaciją kas per kompanija: “What is Skyscanner?
Skyscanner is a search engine technology company.
Started by three founders in 2001, we are a small company based in Edinburgh with a big ambition to become the number one, online resource for travel information.”
PASTABOS APIE LIETUVIŠKAS PIGIŲ BILIETŲ SISTEMAS
skrisk.lt nepripažįsta Kauno oro uosto, nors jis aptarnauja daugiausiai keleivių Lietuvoje. Nors šį oro uostą žino, skrydžių ieško ir randa! užsienio bilietų paieškos sistemos. Trumpai tariant, eikit švilpt, skrisk.lt su tokia sistema.
Avia.lt ieško ne visose avialinijose.
Lektuvu.lt – vėl nėra tarp oro uostų sąrašo Kauno. Bet yra Palanga ir svetainės meniu su garsiniais efektais. Rimtai, wtf?
skrendu.lt ir greitai.lt taip pat neieško visose avia linijose (ignoruoja Ryanair)
Planuojat skrydį? Užsukit į SkyScanner, gal sutaupysit kavos puodeliui oro uosto kavinėse.
