Vasarą boilerio kaitinimui naudojant elektrą, kilo klausimas, kas labiau apsimoka? Kaitinti tik naktimis, kai elektra pigesnė, ar palikt įjungtą visą parą? Ir koks gaunasi kainų skirtumas?
Įtariau, kad naktimis turėtų gautis pigiau. Tad susiorganizavau el. sąnaudų matuoklį.
Boileris kombinuotas, Dražice 200 litrų. Kaitinimo metu naudoja ~ 2 kWh el. energijos.
Kairėje – boileris, dešinėje – matuoklis. 
Bandymas truko dvi savaites, vieną savaitę kaitinant tik naktimis, kitą savaitę – įjungus visą parą. Įpročių nekeičiau, tad vandens suvartojimas lyg ir nekito.
Naktį boileris kaitinosi nuo 2.30 naktį iki 6.00 ryte. Kaitinant naktimis karšto vandens pilnai užtenka šeimos poreikiams likusiai paros daliai. Temperatūros ratukas nustatytas ant maksimumo.
Savaitės rezultatai
Naktimis: 45.8 kWh, t.y. (~ 6,5 kWh parai)
Visą parą: 86,1 kWh (~12,3 kWh parai)
VST tarifai: 0,49 ltl – dieninė; 0,34 – naktinė ir savaitgalių.
Pagrindinis vandens suvartojimas: ryte ~6.30, vakare ~21, savaitgalių dienomis.
Paskaičiuokime, protingieji kurmiai. Įjungus boilerį visą parą, kokie 80% karšto vandens bus ruošiama brangesniu dieniniu tarifu. Taip nutinka, nes boileris įsijungia vos tik vandens temperatūra krenta. Ir šildo kol vėl pasiekia maksimumą.
Šildant naktimis: 6,5 kWh * 0,34 LTL / kWh = 2.21 LTL / parai
Šildant visą parą: 12,3 kWh * 0,80 * 0,49 LTL + 12,3 kWh * 0,20 * 0,34 LTL = 4,82 + 0.84 = 5,66 LTL/parai.
Rezultatai mane nustebino. Kaitinti boilerį visą parą kainuoja 2,5 karto brangiau nei jungiant tik naktimis? Per mėnesį, mano atveju, tai 100 litų skirtumas. Mažas, praktiškai nepastebimas, pasikeitimas katilinėje, o piniginė sotesnė 🙂
Senukai vis dar sėkmingai tiekia žaliavą mano kieto kuro eksperimentams.
Sistema: Atmos DC 22S apšildo 200 litrų boilerį, tris radiatorius (50 kv m. šildomo ploto + 50 kv. metrų grindinio šildymo)
Medienos plaušų briketai – ir kas per velnias tai yra.
Taigi, užmačiau pirkti medienos plaušų briketų. Patys briketai panašūs į kartoninės dėžės ir sugertuko vienos meilės nakties rezultatą. O jei rimtai – lygiai ta pati medžiaga, kurią siūloma dėti po plaukiojančiu parketu garso izoliacijai.
Parduodama 40 kg maišais, tabetės forma, pabandžius ardyt – suyra į apvalius “čipsus”.
Deginau ~20 kg (pusę maišo). Kaina – tokia pat ir kaip pjuvenų briketų – ~7,5 ltl / 10 kg
Įsikūrimas: Geras. Uždegus vieną A3 laikraščio lapą, plaušų briketai lengvai pasigavo ugnį ir papildomo įkūrinėjimo nebereikėjo. Tai maloniai nustebino po šiaudų ir saulėgrąžų lukštų briktetų kūrenimo.
Degimas: Geras. Dega kaip briketai, tik palyginus su pjuvenų briktetais, nedaug išsipučia. Akivaizdžiai per daug nedūmina, nenatūralaus kvapo nėra.
Degimo kokybė mane tenkina – nesunkiai užkėlė vandens temperatūra sistemoje. Sumesti 20 kg plaušų briketų užėmė apie pusę pakuros.
Degė man įprastas 3,5 val + 1 val šilumos varinėjimo nuo įkaitimo. Deja, tiek degimo visai parai man nepakanka, tad reikia arba papildomai įmesti kuro, arba kurti du kartus.
Pelenai:
mažai
Pliusai:
Gerai dega
Smulki frakcija, lengva sumesti į pakurą, gerai ją užpildo.
Lengvai įsikuria
Ta pati kaina kaip ir pjuvenų briketų
Minusai:
40 kg svorio maišai. Įveikiama, bet jei reiktų persikraut, dažniau nešiot – žymus minusas.
Nelabai aišku kaip reaguotų į aplinkos drėgmę (supakuota ceratiniuose bulviniuose maišuose). Neaišku kaip į juo reaguoja pelės. Pvz. saulėgrąžų briketus – ryja.
Pastabos:
1 m3 padžiovinto beržo sveria apie 700 kg. Gaunasi, kad malant ir presuojant, iš 1 m3 medienos galima gauti bent 70 pakuočių. Malama, aišku, ne pačios geriausios kokybės mediena.
Kūbo kaina ~ 100 ltl. Produkcijos prigamina už 500 litų. Dar reiktų įvertint, kad minėti plaušų briketai greičiausiai yra gamybos atliekos, o ne pagrindinė įmonės produkcija.
Standartiškai lietuviškai – jamam atliekas, pridedam krūvą marketingo ir gaunam OMGOMGOMG 16 aukso medalių “metų gaminį” ?
Senukuose išsibaigė medžio pjuvenų briketų atsargos.
Paklausa yra, pasiūlos nėr – pelnų nebėr – netvarka.
Šast jums saulėgražų lukštų briketų – 12,99 LTL / 14 kg.
Kam per pigu – šast jums graikiškų riešutų kevalų briketų – 8 ltl / 3 kg. Čia jau suveikė etatinis rinkodaros triukas – kainą palik seną, daikto sumažink. Tad iš standartinių briketams 10 kg pakuočių pasiliko 3 kg. Tad 10 kg šitokio stebuklo kaina ~ 26,6 LTL.
Ir atrodo jis taip:
Pardavėjų siūlymas abejojantiems – laužyti mažais gabaliukais. Taip atrodys, kad turite daugiau 😉
Tačiau stebuklai pasimato tik skaitant Senukų informacinį lapelį/įmautę.
Kaloringumas – 4410 kcal/kg, kas prilygsta medžio pjuvenų briketų kaloringumui. Malkų kaloringumo geriau nerašytų, nes toks – pošlapių malkų kaloringumas, tad lyginama ne visai teisingai.
Gaunasi taip – jamam atliekas, sumalam, paspaudžiam, gražiai įpakuojam, ir kainą padauginame iš trijų.
Mano nuomonė: eilinis #@$^*$, tik gražiai įpakuotas, ir dar velniškai brangus (lyginant su kitais briketais/malkom)
Atslinkus ir įsibėgėjus šildymo sezonui gan aktualu tampa klausimas: “o gal galima pigiau ir kad būtų ne blogiau?” . Norai norais, o geresnio varianto paieškos dažnai pasibaigia pardavėjų propagandos džiunglėse.
Surašau savo patirtį ir tyrinėjimus:
Šiaudų briketai: ekologiška naujovė ar nieko ypatingo?
Išvada:
http://www.vienasaskaita.lt/tinklarastis/?p=398
Briketų palyginimas su šlapiom malkom pagal gaunamą energijos kiekį
Iš čia: http://www.kurdingopinigai.lt/login.php?do=tema:69
Briketų drėgnumas (pasak pardavėjų) : ~5%, 4,5 kWh/kg
šviežių malkų (pasak mano katilo instrukcijos):
55-60% (1,5 kWh/kg) (1 m3 šviežio beržo – 878 kg)
20%-25% drėgnumo (po metų malkinėje) – 4kWh/kg (1 m3 tokio beržo – 650 kWh / kg)
10 kubų šlapio beržo sudeginus gaunasi – 13170 kWh. Sauso (20%) – 26000 kWh.
Lyginant su sausu beržu – 5,7 tonos briketų, su šlapiu – 2,9 tonos briketų.
Gaunasi, kad 1 tona briketų atitinka apie 3 kubinius metrus šlapių/šviežiai gamintų beržinių malkų. Sausoms malkoms: 1 tona briketų – 1,75 m3 sausų malkų.
Panašu, kad jei tektų rinktis tarp šviežių malkų ir briketų, kaina pagal gautos šilumos kiekį gaunasi labai panaši. Už briketus tektų mokėt apie 1500 ltl, malkos – 1200 ltl.
Katilai (ypač dujų regeneraciniai) reikalauja 12-20% drėgmės. Jei tokias specialiai džiovintas malkas pirkti, 10 kubų kaina gaunasi maždaug 1800 ltl, kas atitinka 3,5+ tonos briketų.
Tad stebuklų nėra – briketai tas pats medis, tik sausas, paruoštas ir patogus naudoti. O tai kainuoja papildomai.
Saulėgrąžų briketai
Asmeninė patirtis: labai kaitrūs, katilą užkaitina kaipmat. Deja, čia jų privalumas ir baigiasi. Kad išlaikyt visą tą greitą šilumą, namas turi būt maždaug pripūsto baliono sandarumo. Kitu atveju geriau šiek tiek mažiau šilumos, bet ilgesnį laiką.
Daug šito gėrio į katilą neprimesi, nes pasiekęs darbinę temperatūrą mano katilas užsidaro oro padavimą ir išjungia ventiliatorių. O saulėgrąžų briketai toliau sėkmingai rūksta, nors malkų atveju turėtų sustot pilnas degimas ir prasidėt pirolizė. Tad primetinėt papildomai galima po 2-3 “pagaliukus”. Menka paguoda, jei nori ištraukt ilgesnį degimo laiką.
Dar siūloma saulėgražų išspaudų briketai. Išspaudos = likęs aliejus = degantis aliejus = kancerogenai. Siūlau pardavėjams pasilikti tokius briketus sau (nes pasak jų – tai stebuklų stebuklas, kurio namas prikaitint reiks 2 tonų sezonui)
Kairėje – boileris, dešinėje – matuoklis. 